Po antrojo pasaulinio karo, „Renault“, kaip ir dauguma Europos automobilių gamintojų, gamino iki 1939 m. suprojektuotus modelius. Po 1940 m. išaugo lengvųjų komercinių automobilių paklausa. Svarbia automobilių gamintojų klientų tiksline grupe tapo Alžyro, Prancūzijos Indokinijos ir kitų kolonijų ūkininkai ir kiti gyventojai, kurių kasdieniam darbui reikėjo lengvojo automobilio bei mini-furgono privalumus jungiančio modelio. Toks automobilis turėjo būti paprastas, patvarus, atsparus atšiauriam klimatui ir eismo sąlygoms. „Renault“ modeliai, pasižymėję elegantišku stiliumi, kuris patiko Paryžiaus ar Sant Tropezo klientams, mažiau rūpėjo ūkininkams ir darbininkams. Nenuostabu, kad 1950 m. spalį pristatytas „Renault Colorale“ nebuvo akinamai gražus. Masyvus automobilis labiau priminė 1940-ųjų Detroito stilių.
Modelio pavadinimas, sudarytas iš žodžių junginio COLOniale/RurALE (prancūzų kalba: kolonijinės/kaimo), atitiko automobilio paskirtį. Kitas tuo metu „Renault“ pristatytas naujas modelis „Renault 4CV“ nebuvo skirtas komerciniam naudojimui, jo variklio galingumas buvo nepakankamas transportuoti bent 500 kg krovinį. Taigi, kurdami „Renault Colorale“ Billancourto inžinieriai panaudojo keturių cilindrų OHV variklį (603 W tipo) su 2383 cm3 pajėgumu, kuris buvo paimtas iš limuzino „Primaquatre ACL1“ (nuo 1936 m.). Kompresijos santykis buvo 6:1, variklis toleravo prastesnės kokybės kurą, kuris buvo naudojamas kolonijinėse valstybėse. Apie 48 AG pakako 1620 kg sveriančiam automobiliui pasiekti 95 km/val. greitį. Automobilyje buvo įmontuota 269 tipo pavarų dėžė, kurioje tik trečioji ir ketvirtoji pavaros buvo sinchronizuojamos. Tvirtas kėbulas, pagamintas iš plieno, buvo sutvirtintas dar stipresniais plieniniais rėmais.
Masinė „Renault Colorale“ gamyba prasidėjo 1950 m. rudenį. Korpusas ir rėmai buvo pagaminti Chaussono gamykloje Gennevilliers. Beje, šioje gamykloje tuo pat metu buvo gaminami autobusai „Chausson APH 521/522“, kurie buvo populiari keleivinio transporto priemonė Varšuvoje. Variklis ir kiti mechanizmai buvo sumontuoti „Renault“ gamykloje Billancourt-sur-Seine.
1953 m. kovą, „Renault Colorale“ modeliai buvo pradėti gaminti su 1996 cm3, 58 AG varikliu. Šis variklis buvo sukurtas lengvajam automobiliui „Renault Fregate“, tačiau buvo naudojamas ir sunkvežimiuose „Gallion“ ir „Goelette“ bei iki 1970 m. buvo gaminamas „Saviem“ prekinio ženklo automobiliams SG2/3/4.
Vėliau „Renault Colorale“ modelio gama buvo plečiama kuriant įvairius kėbulus ir specialios paskirties modelius. Viena iš populiaresnių modelio versijų buvo erdvus keturių durų „Colorale Prairie“, kuriame galėjo susėsti 7 žmonės. Šis automobilis – tolimas 1984 m. pristatyto „Renault Espace“ protėvis. Jo bagažinė talpino iki 2,8 m3. Dviejų durų versija vadinosi „Colorale Savane“, šis modelis buvo gaminamas 1950-56 metais. Dėl pagerinto matomumo ir sustiprintų lingių, automobilis tiko naudojimui prastos kokybės keliuose. Buvo gaminama ir „Renault Colorale“ taksi – didelis, patogus automobilis, galėjęs vežti iki septynių keleivių. Tokie taksi važinėjo Paryžiuje, Lione ir kituose didžiuosiuose Prancūzijos miestuose, taip Danijoje, Ispanijoje.
Ūkininkams ir amatininkams labiau tiko „Fourgon“ versija be šoninių langų, taip pat „Pick-up“. Šie automobiliai buvo gaminami 1950-1953 metais. Pikapo „Coloniale“ versija, dar vadinama „Pick-up 85“ galėjo vežti iki 800 kg krovinius. 1953-56 m. buvo gaminama „Colorale Platteau-Ridelles“ versija su 2,0 varikliu, šis modelis taip pat galėjo vežti 800 kg krovinius.
2008 m. pristatytas „Renault Koleos“ buvo pirmas visureigis, pagamintas Billancourt gamykloje. Visgi „Goelette“ ir „Gallion“ furgonai ir lengvieji sunkvežimiai, kuriuos daugiausia užsakydavo naudojimui kariuomenėje, buvo varomi keturiais ratais naudojant sprendimą, kuris buvo sukurtas „Colorale“ modeliams.
Prototipas debiutavo automobilių parodoje Paryžiuje 1951 m. spalį. 1952-56 m. „Pick-up Tout Terrain“ (4x4) versija, su 2.4 ar naujesniu 2.0 varikliu, buvo pasiūlyta rinkai. „Colorale Tout Terrain“ išsiskyrė masyviomis padangomis su 7,50 x 16 protektoriumi. Klientų užsakymu buvo montuojamos ir specialios padangos „PNEU-Sable“, pritaikytas vairavimui smėlyje. Maksimalus automobilio greitis ant kieto paviršiaus buvo 88 km/val., o bekelėje – 56 km/val. Su šiuo automobiliu buvo galima važiuoti kalvomis, kurių didžiausias nuolydžio kampas apie 50 laipsnių ir vežti iki 500 kg krovinius. „Colorale Tout Terrain“ šeimos modeliai buvo naudojami ir karinio mokymo srityse Prancūzijos kariuomenėje, tačiau plačiai kariniams tikslams šie automobiliai nebuvo naudojami.
Daugelį metų iki Thierry Sabin pradėto organizuoti Paryžius-Dakaro ralio, „Renault“ automobiliai dalyvavo ilgose ekspedicijose, kurių tikslas buvo ne tik populiarinti prekės ženklą, bet ir išbandyti modelių patikimumą, įrodyti jų aukštą kokybę. 1950 m. gruodį „Renault“ komanda dalyvavo 16 000 km maratone Paryžius-Alžyras-Keiptaunas. Maršrutas buvo suskirstytas į 32 etapus, driekėsi per Marselį, Alžyrą, Fort Lamy, Stanleyvillį, Elizabethvillį, Johanesburgą, Sacharos dykumą, savaną ir tropinius miškus. Maratone dalyvavo „Renault Savane“, „Pick-up Colorale“. Maratonui prasidėjus, po dviejų mėnesių buvo sukurtas 45 min. trukmės prancūzų filmas, kuriame buvo parodyta Billancourt komandos sėkmė. Tai buvo ilgiausias reklaminis filmas automobilizmo istorijoje, kuriame buvo rodomi tikri įvykiai.
„Renault Colorale“ automobilių kokybė buvo įrodyta ne kartą, pavyzdžiui Tierra del Fuego lenktynėse Aliaskoje, Europos-Azijos ir Afrikos ralyje. 1957 m. „Colorale“ modeliai dalyvavo ralyje iš Abidžano (Dramblio Kaulo Krantas) į Paryžių.
„Renault Colorale“ gamyba buvo baigta 1957 m. gegužę. Viso buvo pagaminta 43 000 šio modelio automobilių. Po dvejų metų „Renault“ pristatė „Estafette“.
