„Išanalizavę eismo įvykius nustatėme, jog tragiškiausios nelaimės nesusijusios nei su alkoholio vartojimu, nei su chuliganišku vairavimu. Nemažai tokių avarijų įvyko lygiame ir sausame kelyje, esant geram matomumui. Todėl padidėjusį avaringumą sietume su liepos mėnesio karščiais. Matyt, oro sąlygos turėjo įtakos vairuotojams. Žmonės prie vairo negalėjo susikoncentruoti, sumažėjo jų budrumas“, - sakė Lietuvos kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas.

Jo nuomone, dalis vairuotojų paprasčiausiai nekreipė dėmesio į pasikeitusias oro sąlygas. „Ne vieną dieną asfaltuotų kelių paviršius buvo įkaitęs iki kritinės ribos. Neatmetu galimybės, jog vairuotojai galėjo to neįvertinti. Be to, geri orai skatina smarkiau spustelėti akceleratoriaus pedalą“, - pridūrė D.Šalomskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis patvirtino, kad liepą išaugusį avaringumą galima sieti su neįprastai karštais orais. Pašnekovo nuomone, esant 30 ir daugiau laipsnių temperatūrai, automobilio sukibimas su kelio danga tampa prastesnis, be to, karštis neigiamai veikia ir vairuotojų budrumą.