Draudikų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad beveik pusė (41 proc.) Britanijos vairuotojų nesuvokia, kad vyksta tokios avarijos, kurias anglai vadina „pinigai už smūgį“ (cash for crash). Be tiesioginio pavojaus kito eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, sukčiai kasmet Britanijos draudikams kainuoja per 1,5 mlrd. svarų sterlingų. Tai ne tik apie 5 proc. padidino išmokas sąžiningiems vairuotojams bet ir privertė draudimo įmones įkurti savo Kovos su sukčiavimu draudimo srityje biurą (IFB).
Biure dirba ir buvę policininkai ir specialistai, gerai pažįstantys tipines sukčiavimo situacijas. Apgavystės metodai į Europą, pasak seklių, atkeliavo iš Amerikos, kur „avarijos spektaklyje“ dažnai dalyvauja daugiau nei vienas automobilis. Teigiama, kad ne vienoje JAV valstijoje šiuo „verslu“ verčiasi organizuoto nusikaltėlių pasaulio atstovai, kurie yra sukūrę kelis tipinius režisuotų avarijų scenarijus.
„Lietuvoje daugiausiai bandymų sukčiauti mūsų specialistai išsiaiškina privalomojo vairuotojų atsakomybės ir kasko draudimo srityse. Tokie atvejai sudaro „liūto dalį“ – beveik 80 procentų visų išaiškintų lietuvių sukčiavimų. Inscenizuotos senų automobilių avarijos arba imituojamos avarijos, sustatant seniau sudaužytus automobilius, draudimo poliso pirkimas po auto įvykio, įvairių automobilinių detalių vagystės, kurios „stebuklingai“ atsiranda draugų garažuose – tai populiariausi būdai, siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovių“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Ekonominė krizė ne tik „paplonino“ gyventojų pinigines, privertė atsisakyti nemažai pramogų, bet ir „išaugino“ tokių, kurie bet kokia kaina siekia pasipelnyti iš draudikų. Jei per 2007 metus buvo išaiškinti 78 sukčiavimo atvejai už 0,6 mln. litų, tai per 2008 metus buvo išaiškinta du kartus daugiau sukčiavimo atvejų – 157 už 3,4 mln. litų. 2009 m. „Lietuvos draudimo“ specialistai išsiaiškino net 272 atvejus už 6,1 mln. litų.
„Tikimės, kad 2010 m. neteisėtų bandymų pasipelnyti iš draudimo bendrovės nedaugės, išliks panašus, kaip 2009 m. Per 2010 m. I pusmetį „Lietuvos draudimo“ specialistai išsiaiškino 146 sukčiavimo atvejus už 2,7 mln. litų“, – pasakojo G. Matiukas.
Užsienio ekspertai atskleidžia, kad viena iš galimų apgavikų taktikų vadinama „paslaugusis vairuotojas“, kuris jums neva duoda signalą, jei norite persirikiuoti į kitą eilę. Sukčius parodys jums apsimestinį gestą, o pats tuo metu padidins greitį, priversdamas jus sukelti įvykį. Aišku, vėliau bus neigiama, kad jis kokį nors gestą rodė.
Mažiau įtarimų visuomet sukelia tie autoįvykiai, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas automobilis. Pagal „Įkirsk ir užtūpk“ planą avariją režisuoja du vairuotojai. Pirmiausiai vienas automobilis „įkerta“ priešais antrojo sukčiaus vairuojamą mašiną, šis staigiai stabdo ir dažniausiai į ją atsitrenkia sustoti nespėjusi niekuo dėta trečioji auka, kuri iš karto apkaltinama neatidumu ir avarijos sukėlimu. Tuo tarpu avariją sukėlusi pirmoji mašina turi pakankamai laiko sprukti iš įvykio vietos, nepalikdama aukai jokių šansų įsidėmėti jos numerio.
„Sustojimo išsigandus“ režisieriai paprastai įsigyja seną galingą trantą, kuris užstoja aukai kelią, o jo keleiviai pro galinį stiklą atidžiai seka, ar pastarasis nepadarys kokios atidumo klaidos. Jei vairuotojas ieško reikiamos radijo programos arba nors minutėlei nukreipia kur nors akis, duodamas signalas, ir sukčius kerta per stabdžius, taip sukeldamas susidūrimą.
Kovojantys su sukčiavimu eismo specialistai ir draudikai pabrėžia, kad patikimiausias būdas išvengti apgavysčių – pačiam laikytis saugaus atstumo ir nerizikuoti priartėjant prie automobilio, kuris gali staigiai stabdyti.
„Patekus į autoįvykį verta gerai įsižiūrėti į vairuotoją, o taip pat jo vežamus keleivius, ypač jei jie po avarijos nesijaudina. Patariama nufotografuoti avarijos vietą fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu, o bet kuriam eismo dalyviui prakalbus apie sužeidimus nedelsiant kviesti policiją, taip pat įtariai žiūrėti, jei kas iš praeivių įkyriai siūlosi į liudininkus – jie gali būti sukčiaus bendrininkai“, – sakė sukčiavimus analizuojantys ir iš užsienio kolegų praktikos sukčių įpročius nagrinėjantys „Lietuvos draudimo“ ekspertai.
