„BTA draudimas“ Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, pernai šią bendrovę bandė apgauti apie 50 KASKO draudimu apsidraudusių klientų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jau užfiksuota 30 panašių atvejų. „Kol nebuvo krizės, žmonės turėjo darbus, mažai kas imdavosi klastojimo. Bet jau maždaug treti metai, kai sukčiai aktyviai veikia, ir jų nuolat daugėja“, – tikino specialistas.
A.Žiukelio teigimu, pernai buvo kilusi didelė išperkamąja nuoma įsigytų naujų brangių automobilių niokojimo banga. Mašinų savininkai specialiai sudaužydavo jas taip stipriai, kad neapsimokėtų remontuoti. „8 ar 9 iš dešimties tyčia suniokotų automobilių buvo daužomi, tik kas dešimtas - deginamas arba vagiamas, nes tai yra sudėtingiau. Be to, šiuo atveju draudimo išmoką galima gauti tik už vieną mašiną, o inscenizavus avariją – už dvi“, – apgavikų logiką aiškino A.Žiukelis.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų skyriaus direktorius Gytis Matiukas LŽ tvirtino, jog ištiriama apie 90 proc. visų sukčiavimo dėl draudimo išmokos atvejų. 2007-aisiais „Lietuvos draudimas“ nustatė 78 apgaulės atvejus už 0,6 mln. litų, o 2008 metais – jau dvigubai daugiau – 157 apgavystes už 3,4 mln. litų. Pernai bandymų sukčiauti dar labiau pagausėjo: užfiksuoti 272 atvejai, neišmokėta 6,1 mln. litų. 2009-aisiais atskleista ir brangiausia apgavystė: Klaipėdoje buvo inscenizuota vagystė su padegimu ir uždegta nauja mašina, o sukčiai taip planavo iš „Lietuvos draudimo“ išsireikalauti maždaug 250 tūkst. litų draudimo kompensaciją.
Šiemet apgavikų irgi nemažėja, tik jų apetitas nebe toks didelis: per pirmąjį 2010 metų pusmetį bendrovės specialistai nustatė 146 sukčiavimo atvejus, o apsukruoliai siekė gauti 2,7 mln. litų.
„Lietuvos žinios“ rašo, kad sukčiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o bandymas pasisavinti didesnę nei 250 MGL (31 250 litų) dydžio sumą gali nuvesti už grotų.
