Idėja gaminti lenktyninę „Renault 5” versiją kilo iš kart po šio modelio debiuto 1972 m. sausį. Didžiausiu „Renault” sportinių modelių pasiekimu tuo metu buvo „Renault Alpine A110”. Visgi „93-AG Renault Alpine”, nepaisant savo kai kurių pasiekimų sporte, didžiuoju laimėtoju netapo.
Projekto Nr. 822 istorija, kurios rezultatu tapo „Renault 5 Turbo”, prasidėjo 1976 m. gegužę, kai „Renault” plėtros direktoriaus pavaduotojas Jeanas Terramorsi ir jo asistentas Henri Lhermas pamatė Marco Deschampso sukurtą naujo automobilio eskizą. Diskusijose apie šį projektą jie naudojo žodį turbo, kuris vėliau tapo bendriniu. „Renault Formulės 1” automobilio kūrimas jau buvo gerokai pasistūmėjęs – Jeanas-Pierre'as Jabouille'as vykdė A500 bandymus Clermont Ferrand lenktynių trasoje. J.Terramorsi apibrėžė preliminarias naujo modelio gaires: bent 150 AG variklis, masė ne daugiau 830 kg. Projektą Nr. 822 patvirtino „Renault grupės” valdyba ir „Renault Sport“ vadovas Gerardas Larousse'as.
Po J.Terramorsi mirties 1976 m. rugpjūtį, projektą Nr. 822 tęsė inžinieriai Michelas Tetu ir Bernardas Dudotas. Pirmąjį prototipą surinko automobilių kėbulų gamintojas Heuliez. 1977 m. liepos mėn. antrąją prototipo versiją realizavo M.Deschampsas ir Marcello Gandini su Carrozzeria Bertone Grugliasco. „Renault 5” kėbulas buvo sustiprinta ir padidintas. Variklio aušinimo oro įsiurbimo angos buvo įmontuotos už statramsčio. Siekiant sumažinti automobilio masę, durys, galinis stoglangis ir stogas buvo pagaminti iš aliuminio, o sparnai – iš plastiko. Korpuso plotis buvo padidintas iki 1,75 m. Penkių laipsnių pavarų dėžė paimta iš 16 TX. Ventiliuojami diskai – iš A310. Mariono Villaino sukurtas modelio interjero dizainas pasižymėjo sportiniu, futuristiniu stiliumi ir atspindėjo aukštųjų technologijų dvasią.
Prototipas buvo išbandytas su kelių tipų varikliais. Vienas jų – V-6 Alpine. Perspektyviausiu buvo įvertintas 1397 cm3, 93 AG variklis iš Cleon serijos. Vožtuvai, alkūninio veleno ir tepimo sistemos buvo pakeistos. Amerikos kompanija „Garrett“ pateikė T03 turbokompresorių, kuris generavo 0,86 barų slėgį. Dviejų barelių karbiuratorius „Weber“ buvo pakeistas mechanine „Bosch K-Jetronic“ įpurškimo sistema. „Renault 5 Turbo” variklis siekė 160 AG. Važiuojant dideliu greičiu, degalų sąnaudos viršijo 20 l/100 km, todėl buvo įmontuotas 92 litrų talpos kuro bakas. Ant aliuminio ratlankių buvo montuojamos „Michelin“ padangos: TRX 195/55 HR 340 (p) ir 220/55 VR 364 (t). Eksploatuojamo automobilio masė siekė 970 kg.
1978 m. kovo 9-10 d. naktį buvo atlikti pirmieji bandymai „Arques-la-Bataille“ lenktynių trasoje netoli Dieppe. Tarp keliolikos svečių renginyje dalyvavo ir Gerardas Larousse'as bei Bernardas Hanonas, vėliau tapęs kompanijos generaliniu direktoriumi. Bandymų rezultatai buvo puikūs: „Renault 5 Turbo” pasiekė 205 km/val. ir nuvažiavo 1 km per 28 sekundžių po starto. Automobilis pasiekė 100 km/val. greitį vos per 7,5 sek.
1978 m. spalio 4 d. antrasis prototipas buvo eksponuojamas Paryžiaus automobilių parodoje. Po kelių mėnesių, transporto priemonė numeriu 822/03 buvo pristatyta „Giro d'Italia“. 1980 m. gegužę pirmosios penkios „Renault 5 Turbo” nuvažiavo nuo „Renault” sportinių automobilių surinkimo linijos Dieppe.
Iki 1980 m. pabaigos buvo surinkti 804 automobiliai. Juos pardavinėjo „Renault“ atstovai, pirko Europos lenktynių komandos. Pirmieji automobiliai buvo mėlynos Olympe arba Grenade spalvos, vėliau – taip pat ir juodos, perlamutrinės baltos, sidabro. Interjere dominavo sportinis, o ne prabangos stilius. Inžinieriai atsisakė vidaus ir variklio garso izoliacijos, todėl triukšmo lygis siekė iki 90 decibelų.
Vairuoti šį galiniais ratais varomą, 180-270 AG automobilį reikėjo mokėti. Automobilio greitis siekė 170-225 km/val. Jau pirmos lenktynės, kuriose dalyvavo šis automobilis, buvo sėkmingos.
1980 m. lapkričio mėn. Jeano Ragnotti ir Jeano-Marco Andrejuso komanda užėmė antrąją vietą „Criterium de Cevennes Mountain“ ralyje. Nuo tada rezultatai tik gerėjo. 1981 m. sausį J.Ragnotti stovėjo ant aukščiausios pakylos Monte Carlo ralyje. Po metų laimėjo „Tour de Corse”. 1980 m.„Renault 5 Turbo”, sertifikuotas kaip 2 grupės automobilis, pateko į grupę B. „Renault“ pristatė „5 Turbo Maxi” su 350 AG varikliu. 1985 m. gegužės 4 d. J.Ragnotti ir Thimonier stovėjo ant „Tour de Corse” laimėtojų pakylos. Po kelių mėnesių Touren ir Neyron triumfavo „Cevennes” lenktynėse. 1986 m. kovą Mouthinio ir Fortes laimėjo „Rally de Portugal”.
1982 m. spalį Paryžiaus automobilių parodoje „Renault“ pristatė „Renault 5 Turbo 2” (1983-1985). Automobilio mechanizmų esmė nepakito. Aliuminio dalys, kurias buvo brangu gaminti, buvo pakeistos plienu. Įmontuotas mažesnis degalų bakas, veliūru padengtos naujos sėdynės. Buvo galima pasirinkti norimą garso sistemą, elektra valdomus langus, automobilio spalvą.
„Renault“ atstovai pirkėjams siūlė variklius, kurių galia siekė 180-250 AG. „Renault 5 Turbo” ir „Turbo 2” buvo gaminami iki 1986 m. balandžio. Per šešerius metus pagaminta 1820 „Renault Turbo” ir 3167 „Turbo 2” automobilių. 20-ies egzempliorių „5 Renault Maxi Power” varikliai siekė 350 AG. Kartu su antrosios kartos „5 Renault Turbo”, buvo pristatytas ir „5 GT Turbo” su priekyje montuojamu 115 AG varikliu, vėliau variklio galia padidinta iki 120 AG. „Renault 5 GT Turbo” buvo gaminamas iki 1991 metų. Jį pakeitė „Clio 16 V”, garsausis „Clio Maxi” ir „Clio V6”.
