Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, per pirmuosius vienuolika šių metų mėnesių naujų automobilių pardavimai Vokietijoje ūgtelėjo beveik 26 proc. (iki 3,3 mln. vnt.). Vis dėlto naujų automobilių pirkėjams Vokietijos skirtas 5 mlrd. eurų (17 mlrd. Lt) fondas išseko dar rugsėjį, o pardavėjai pradėjo baimintis dėl savo išlikimo.
„LeaseTrend“ bendrovės užsakymu „TNS Emnid“ apklausus 200 Vokietijos automobilių pardavėjų, iš kurių du trečdaliai buvo autorizuoti pardavėjai, paaiškėjo, jog beveik 90 proc. jų mano, kad kitąmet pardavimai smarkiai sumažės, nes vyriausybės dotacijos paankstino žmonių sprendimą įsigyti naują automobilį. Apie pusė dilerių spėja, kad smukimas bus ne mažesnis nei 20 proc. Pardavėjai prognozuoja, kad gamintojai ir toliau vykdys agresyvią kaininę konkurenciją ir siūlys įvairias nuolaidas, kurios leis padidinti pardavimų apimtis, tačiau duos mažai pelno.
Beveik 97 proc. apklaustų pardavėjų mano, kad gamintojams ir jų finansinių paslaugų padaliniams iš esmės nepakoregavus savo pardavimų ir finansavimo politikos per artimiausius metus automobilių mažmenininkų bankrotų skaičius išaugs. Dauguma respondentų pagrindine problema įvardija būtent pardavimų ir finansavimo politiką. 91 proc. pardavėjų tvirtina, jog dabartinės krizės priežastis yra pertekliniai gamybos pajėgumai, nes jau kurį laiką gamintojai pagamina daugiau automobilių, nei rinka gali priimti. „LeaseTrend“ vadovas Gerhardas Fischeris pastebi, jog sąstingio metu gamintojai tam turėtų skirti daugiau dėmesio.
Kita rimta problema dileriai įvardija nevykusias gamintojų kainodaros strategijas, dėl kurių normaliai sukomplektuotas vidutinės klasės automobilis daugeliui dirbančiųjų tapo neįperkamas. Tuo tarpu gamintojų taikoma kompensavimo sistema vis mažina pardavėjų maržas. Mažmenininkų padėtį apsunkina ir automobilių liekamosios vertės mažėjimas: apie 40 proc. respondentų pripažino, kad įvertinę atskaitymus dėl liekamosios vertės sumažėjimo jie turėtų pranešti apie nuostolį, o apie 10 proc. pardavėjų netgi bankrutuotų. Dėl to pardavėjai pageidauja, jog gamintojai pagerintų liekamąją vertę, sumažintų perteklinius gamybos pajėgumus ir pakoreguotų premijavimo sistemą.
Apie 49 proc. apklaustų pardavėjų nepaisydami liekamosios vertės mažėjimo ir toliau nori savo pirkėjams siūlyti lizingo paslaugas, tačiau tai dažniausiai yra stambesni autorizuoti pardavėjai. G.Fischeris mano, kad tai priklauso nuo gamintojų finansinių paslaugų padalinių teikiamų subsidijų, tačiau jis prognozuoja, kad laikui bėgant automobilių lizingo palūkanų normos artės prie rinkos dydžio. Pardavėjai mano, kad per artimiausius metus didesnę paklausą turės ne lizingas, o paskolos.
51 proc. pardavėjų savo pagrindiniais finansiniais partneriais įvardijo gamintojų finansinių paslaugų padalinius, o 34 proc. daugiausiai dirba su nepriklausomomis lizingo bendrovėmis. Vis dėlto 58 proc. respondentų pastebėjo, jog ateityje norėtų bendradarbiauti su keliomis finansavimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, o 35 proc. jų ketina gamintojų finansinių paslaugų padalinį iškeisti į nepriklausomą bendrovę.
