Šios šalys siūlė, kad minėtas 175 g/km apribojimas būtų palaipsniui įvedamas iki 2017 m., tad galiausiai buvo priimtas kompromisinis variantas. Tiesa, EK siūlymui dar turi pritarti Europos Parlamentas ir šalys narės.
EK tikisi, kad ekonomiškesni ir mažiau aplinką teršiantys furgonai leis efektyviau kovoti su klimato kaita bei sumažins ES naftos importą maždaug 250 mlrd. eurų (863 mlrd. Lt) per metus. Vis dėlto automobilių gamintojai tvirtina, kad toks normatyvas yra pernelyg sunki našta ekonomikos nuosmukio metu, o aplinkosaugos aktyvistai mano, jog ribojimas yra per švelnus.
EK aplinkosaugos komisaras Stavros Dimas pripažįsta, kad galutinis pasiūlymas yra ne toks ambicingas, kaip pradinis projektas, tačiau tai vis tiek yra svarbus sprendimas. Komisaras mano, kad šis pasiūlymas yra palankus ir vartotojams, ir pramonei, ir aplinkosaugai.
Aplinkosaugos aktyvistų grupės „Greenpeace“ atstovė Franziska Achterberg pastebi, kad pasaulis stovi ant klimato krizės slenksčio, tad reikia skubiai imtis veiksmų, o ne po ilgų vilkinimų priimti švelnius ribojimus su atidėtu įsigaliojimo terminu.
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, šiemet lengvųjų komercinių automobilių pardavimai Senajame žemyne smuko 34 proc. ACEA generalinis sekretorius Ivanas Hodacas atkreipia dėmesį, kad automobilių gamintojai išgyvena sunkų laikotarpį, tad teisės aktų rengėjai turėtų subalansuoti pramonės ir aplinkosaugos prioritetus.
Nustatytą 175 g/km normatyvą viršiję gamintojai turės mokėti baudas. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2018 m. už pirmąjį CO2 perviršio gramą kiekvienam automobiliui teks pakloti 5 eurus (17 Lt), už antrą – 15 eurų (52 Lt), už trečią – 25 eurus (86 Lt), o už ketvirtą ir tolesnį – po 120 eurų (414 Lt). Nuo 2019 m. už kiekvieną perviršio gramą kiekvienam parduotam automobiliui gamintojai turės mokėti po 120 eurų (414 Lt). Tuo tarpu 2020 m. turėtų įsigalioti dar griežtesnis CO2 normatyvas – 135 g/km.
