Modernios elektroninės sistemos yra brangios, todėl prireikus automobilį remontuoti po rimtesnio incidento neretai mėginama sutaupyti jų sąskaita. Į atnaujinamą automobilį tokie dalykai, kaip saugos oro pagalvės, ESP ar ABS sistemos, neretai nebemontuojami. Juos pakeičia įvairios elektroninės klastotės, pradedant primityviausiu varžų montavimu ar bandymu trumpai sujungti tam tikras jungtis ir baigiant intervencija į automobilio kompiuterio programą.
Sukčiaujama ir Vokietijoje
Techninės apžiūros (TA) įmonių asociacija "Transeksta" kartu su bendrove "Tuvlita" ėmėsi naujos iniciatyvos: atskleisti, kada visos automobilio saugos sistemos veikia nepriekaištingai, o kada jų egzistavimas tėra sukčių apgaulė. TA centrų ekspertams, taip pat automobiliais prekiaujančių ir juos remontuojančių įmonių atstovams Vilniuje buvo surengtas praktinis seminaras, kuriame šiuos dalykus atskirti mokė ir patirtimi dalijosi Vokietijos bendrovių specialistai.
"TUV Thuringen Fahrzeug GmbH&Co" direktorius Volkeris Hohnischas akcentavo, kad visos automobilių gamintojų pastangos padidinti transporto priemonių saugumą yra efektyvios su viena sąlyga - jos turi veikti. "Kolegos Lietuvoje yra nemažai pasakoję apie akistatas su automobilių remontininkų "šedevrais" klastojant elektronines automobilių sistemas, tačiau galiu patikinti, kad su panašiais dalykais susiduriame ir Vokietijoje. Linkusių į apgavystes ir nusikaltimus žmonių yra visur. Skiriasi tik pasirengimas su šiais dalykais kovoti. Tarkime, ar automobilyje yra saugos oro pagalvės, Vokietijoje privaloma tikrinti nuo 2006-ųjų. Bendrovė FSD parengė metodiką, kaip tai turėtų būti daroma", - patikino V.Hohnischas. Jis pripažino, kad nors didžioji dalis jo tėvynainių iš tiesų rūpinasi savo automobiliais, sukčiavimo atvejai nėra retenybė.
Unikali metodika
Šiuo metu Vokietijoje techninės apžiūros metu kontrolierius į kompiuterį įveda automobilio identifikacinį numerį ir iškart gauna informaciją, kokios elektroninės sistemos konkrečiame modelyje privalo būti, kur tiksliai yra montuojami jutikliai, kokie indikatoriai kokius signalus turėtų siųsti.
Kadangi vizualinės apžiūros gali ne visuomet pakakti, FSD inžinieriai sukūrė specialų adapterį. Jį prijungus prie automobilio kompiuterio išsklaidomos abejonės, ar jo programinė įranga nebuvo keičiama, ar mašinos savikontrolės sistema iš tiesų veikia ir t. t.
Pasakodamas apie bandymus užkirsti kelią automobilių elektroninių sistemų klastojimui, V.Hohnischas pažymėjo, kad FSD bendrovę 2004-ųjų rudenį įkūrė 10 regioninių Vokietijos techninės patikros kompanijų. Jų vadovai sutarė, kad nuo mokesčio už kiekvienos mašinos patikrinimą po vieną eurą skiriama automobilių sistemų duomenims rinkti. Už šiuos pinigus buvo perkama informacija iš automobilių gamintojų ir kuriama duomenų bazė bei metodika, kaip ja naudotis techninės apžiūros metu.
Gelbsti modernios sistemos
Saugaus eismo ekspertų teigimu, bemaž 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų. Analizuojant šią problemą dar 1936 metais Vokietijoje buvo išrasta ir užpatentuota ABS sistema. Tačiau dėl techninio sudėtingumo ir didelių gamybos kainų komercinėje rinkoje ABS pasirodė tik 8-ojo dešimtmečio pradžioje, o masiškai diegti į visiems mirtingiesiems prieinamus modelius buvo pradėta prabėgus dar vienam dešimtmečiui.
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama elektroninei stabilumo sistemai ESP. Europos Komisijos duomenimis, dėl to, kad automobiliuose nėra ESP sistemos, kasmet Senojo žemyno keliuose žūva daugiau nei 4000, o sužalojama per 100 tūkst. žmonių. Vokietijos federalinės kelių tarnybos duomenimis, vien ESP sistemos taikymas sumažina galimybę per eismo įvykį žūti ar patirti rimtą sužalojimą 40 procentų.
Maksimaliai vairuotoją ir keleivius apsaugo diržai ir saugos pagalvės. Tikimybė žūti automobilyje, kuriame sumontuotos modernios saugos pagalvės, sumažėja 42 proc., bet tik tokiu atveju, jei visi prisisegę saugos diržus, o pirotechniniai diržų įtempikliai nepriekaištingai funkcionuoja.
