Niekam ne paslaptis, kad nusikaltėliai dažniausiai naudojasi pagrobtais automobiliais. Vagiami ir svetimų mašinų numeriai. Jie paprastai praverčia piktadariams darant smulkius nusikaltimus. Pabrangus benzinui itin padaugėjo atvejų, kai pritvirtinę prie automobilio vogtą numerį ilgapirščiai skuba į degalinę, prisipila pilną baką degalų ir nesusimokėję pasprunka.
Sunkesniems nusikaltimams daryti vagiami automobiliai paprastai vėliau kur nors paliekami arba sudeginami. Toks atvejis neseniai užfiksuotas Kaune per gaujų susidūrimą. Vienos grupuotės nariai, apšaudę kitos Kauno nusikalstamos gaujos atstovus, netoli nuo įvykio vietos esančiame miške padegė, kaip įtariama, pagrobtą mašiną.
Imituoja vagystę ar avariją
Vis dažniau nusikalsti linkę ir patys automobilių savininkai, siekiantys neteisėtai gauti draudimo išmokas. Mat draudimo polise nurodyta transporto priemonės vertė (ypač jei draustasi dar pernai) šiuo metu gerokai viršija realią mašinos kainą. O ji pastaruoju metu smuktelėjo net 30-40 procentų. Taigi kai kurie automobilių savininkai sumano imituoti vagystę ar avariją, kad už savo transporto priemonę susižertų gerokai didesnę sumą. Žinoma, tai pavyksta, jei draudikai, padedami policijos, neįrodo, jog tokia nelaimė - paties savininko darbas. Paprastai taip atsikratoma naujų, brangių automobilių. Policijai pranešama apie tariamą vagystę, kai mašina jau būna išgabenta į Rusiją, Baltarusiją ar Kazachstaną ir sėkmingai parduota.
"Pasitaiko nemažai atvejų, kai draudėjas įrodinėja, esą jo automobilį kažkas apgadino, nuplėšė tam tikras detales. Kilus įtarimams pradedame savo tyrimą ir kreipiamės į policijos pareigūnus, kad jie imtųsi ikiteisminio tyrimo. Apgailestaudamas turiu pasakyti, jog policija savo iniciatyva retai griebiasi tokių tyrimų. Kartais pareigūnai net prašo, kad nukentėjusysis nurodytų mažesnius nuostolius. Tuomet jiems nebereikia tirti nusikaltimo. Tuo metu draudėjas būna įvykdęs mūsų sąlygą - kreipęsis į teisėsaugą, todėl gali pagrįstai reikalauti draudimo išmokos", - LŽ pasakojo bendrovės "PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis.
Svetimas numeris - gera priedanga
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo pagrobti 2185 automobiliai. Tai 13 proc. mažiau nei 2007-aisiais. Šių metų statistika taip pat rodo mašinų vagysčių mažėjimą - per keturis pirmus 2009-ųjų mėnesius jų užfiksuota net 28 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Tačiau kur kas dažniau vagiami automobilių numeriai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) duomenimis, šiandien registruotas net 123 551 pavogtas numeris. Vien šiais metais iki rugsėjo 6-osios tokių nusikaltimų užfiksuota 26 tūkstančiai.
"Manome, kad realiai tokių vagysčių tėra daugiausia 5 procentai. Žmonės automobilius parduoda, o mums praneša, esą numerius pavogė. Tuomet nebereikia jų grąžinti į "Regitrą", - LŽ aiškino LKPB Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas Darius Zasas.
Automobilių numeriai vagiami turint vieną tikslą - užsitikrinti priedangą darant kitą nusikaltimą. Sostinėje, Naujojoje Vilnioje, neseniai buvo įvykdytas apiplėšimas. Įvykio liudytojai įsidėmėjo nusikaltėlių automobilio numerį. Kriminalistai neskubėjo džiaugtis tokia, atrodytų, vertinga informacija. Jų abejonės pasitvirtino - netrukus buvo nustatyta, kad mašinos numeris pavogtas.
Pasinaudoję svetimais numeriais nusikaltėliai juos išmeta. Pasak pareigūnų, žmonės neretai į teritorinius policijos komisariatus atneša kur nors aptiktus numerius. Kartais jie randami nuplėšti su visais buferiais.
"Nurengti" automobiliai
Itin išpopuliarėjo būdas "nurengti" automobilius. Draudimo bendrovės atstovas M.Žilionis LŽ teigė, jog geidžiamiausias vagių grobis pastaruoju metu - brangių automobilių lieti ratlankiai.
Vilniaus 4-ojo policijos komisariato viršininkas Igoris Vološinovas pasakojo, kad prieš gerą savaitę Naujojoje Vilnioje vagys dvi naktis iš eilės "švarino" prabangias mašinas. Jų taikiniais tapo beveik visiškai nauji visureigiai "Lexus" ir "Subaru Legacy". Šiam automobiliui buvo nuimti ratai ir, išdaužius stiklą, pavogta magnetola. "Lexus" neteko dar ir užpakalinių durelių, be to, ilgapirščiai smarkiai apgadino visureigio prietaisų skydelį.
Lietuvoje vėl užfiksuota oro pagalvių iš automobilių vagysčių serija - tik šįkart iš apynaujų modelių "Honda". Pareigūnams ir šiuo atveju sunku pasakyti, kiek tokių nusikaltimų sudaro tikros vagystės, o kiek būna "pasidarbuota" pačių automobilių savininkų.
Įkliuvo per kvailumą
Vienas taip pasielgęs vežėjas, turintis savo įmonę, įkliuvo draudikams, galima sakyti, per kvailumą. Savininkas pranešė, kad Lentvaryje apvogtas jo vilkikas "Renault". Esą nulupta nemažai detalių. Žala - 17,5 tūkst. litų. Kalbėdamas su draudikais vyras ėmė painiotis, mėgino įpiršti skirtingas versijas. Jis tvirtino nakčiai palikęs vilkiką brolio kieme. Tačiau "nukentėjusiojo" brolis pasakojo draudikams visai kitą istoriją.
Įtarimų sukėlė ir tai, kad senasis draudimo polisas buvo nustojęs galioti daugiau kaip prieš mėnesį, o naujas įformintas vos prieš dvi dienas iki incidento. Draudikai pirmiausia paprašė savininko susiremontuoti vilkiką, kad transporto priemonei nebūtų padaryta dar didesnė žala. Tuomet vežėjas ir padarė lemtingą klaidą - uždėjo ant "Renault" tą patį sparną, kuris esą buvo pavogtas.
Už tokias "išdaigas" vagystes imituojantiems savininkams gresia baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamasis kodeksas numato net laisvės atėmimą, tačiau realiai teismai beveik niekada neskiria tokios bausmės.
Šiuo metu didžiausios aferos ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Vilniuje registruotos bendrovės savininkas įsigijo sunkvežimį su priekaba. Pakrovęs į juos, kaip pats teigia, žemės ūkio techniką, vyras išvyko į Rusiją. Ten automobilis su visu kroviniu paslaptingai dingo. Savininkas pareikalavo išmokėti už sunkvežimį 300 tūkst. litų, už krovinį - 400 tūkst. litų.
Tačiau esama informacijos, kad automobilyje tebuvo metalo laužas. Kilus įtarimų, jog vagystė gali būti imituota, rugpjūtį policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Nesileidžia mulkinami
Smulkesni atvejai, kai žmonės tyčia sugadina ar "nurengia" savo automobilius, palyginti dažni. Neseniai Vilniuje liepsnojo limuzinų klasės "Audi A8". Įtariamas padegimas. Pareigūnai beveik neabejoja, kad mašiną padegė savininkas. Mat automobilis - gremėzdiškas, "ryja" daug benzino, jį brangu išlaikyti.
M.Žilionis pasakojo, kad vienas kriterijų tikrinant, ar savininkas "pasidarbavo" pats, yra jo finansinė padėtis. Tuo pasidomima kilus net menkiausiam įtarimui. Žmonės, nebegalėdami išlaikyti automobilio arba tiesiog panūdę lengvų pinigų, neretai imituoja nelaimingus atsitikimus.
Taupoma ir draudimo sąskaita - dažnas vairuotojas važinėja apskritai neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įvykus avarijai tokie vairuotojai paprastai stengiasi susitarti su antrąja incidento šalimi, kad būtų nurodytas vėlesnis jos laikas, ir lekia draudimo poliso. Panašūs triukai pavyksta toli gražu ne visada. Tam tikrais atvejais viską galima nustatyti pagal filmuotą medžiagą, nes daug kur įrengtos stebėjimo kameros.
"Žmonės dažnai mano, kad mūsų specialistai neįžvelgs sukčiavimo. Bet, patikėkite, tai pavyksta retai. Žalų atlyginimo srityje draudimo bendrovės nekonkuruoja, keičiasi visa informacija tiek su policija, tiek su kitais draudikais", - pažymėjo M.Žilionis.
Jis prisiminė ne tokį jau retą sukčiavimo būdą, kuris visada lengvai atskleidžiamas. Dažnai atsitikus eismo įvykiui abi šalys susitaria. Vienas vairuotojas kreipiasi į vieną draudimo kompaniją, kitas - į kitą. Abu tvirtina esantys nukentėjusieji. Tačiau dar nepasitaikė, kad toks sukčiavimas būtų nepastebėtas. Draudikams pakanka atsiversti reikiamą tinklalapį.
M.Žilionis teigė, jog paprastai draudikai geranoriškai susitaiko su klientu, kuris bando juos apgauti. Aišku, jei tik šis iškart prisipažįsta ir bendrovei nereikia pradėti tyrimo. "Tokie tyrimai sudėtingi ir ilgai trunka. Žmonės turėtų žinoti, kad juos pradėjus pasigailėjimo nebebus. Turėtų žinoti ir kitką - mes atskleidžiame daugybę sukčiavimo atvejų, tad protingiau būtų tiesiog nesivelti į aferas", - tvirtino jis.
Keliauja per sieną
Vadinamuoju lizingu įsigyti automobiliai - taip pat patrauklus kąsnelis sukčiams. D.Zasas pasakojo, kad tokios mašinos savininkas, kaip ir pridera, įregistruoja ją "Regitroje". Tačiau automobilis tuoj pat išgabenamas į užsienį, dažniausiai - į Rusijos Kaliningrado ir Pskovo sritis. Čia jis dar kartą registruojamas ir gali būti sėkmingai parduodamas.
Anot D.Zaso, taip kartais per vienas rankas svetur iškeliauja keli ar net kelios dešimtys automobilių. Sukčiams itin patrauklūs vilkikai. Vieno jų kaina - per 100 tūkst. litų, tad ir pasipelnyti galima daugiau.
