Saugus sportas
Martynas mano, jog kartingų sportas yra saugus, nepaisant galimybės apsiversti lekiant 130 km/h maksimaliu greičiu. Sėdant prie kartingo vairo, būtinas specialus šalmas ir nedegantis kombinzonas. Tačiau vakinas pasakoja dar nematęs įvykio, kai kartingas užsidega, ir pats nė karto nebuvo apsivertęs ar patyręs traumų vairuodamas. „Konkurencija būna gana didelė, vienu metu važiuoja 20 dalyvių, būna staigių posūkių. Reikia žinoti techniką – kur spausti greičio pedalą, kur stabdį, kada lenkti. Varžovai stumdosi, tačiau apsiversti sunku, dažniau išvažiuoji iš trasos, apsisuki. Čia reikia nemažai ištvermės, kol apvažiuoji 20 ratų, paskausta rankas, juk nėra jokių vairo stiprintuvų“, – pasakojo M.Griška.
Griežtos taisyklės
Lenktynių kartingais dalyviai yra skirstomi pagal amžių ir kartingų variklių galingumą. Kartingų varikliai bei padangos turi būti vienodos firmos, prieš varžybas visi kartingai sveriami kartu su vairuotoju, nes visų dalyvių svoris turi būti vienodas. „Jei sveri per mažai, tenka prisikrauti į kartingą švino, jei per daug – viskas, negali dalyvauti, teks numesti svorio. Visas priemones lenktynėms turi turėti pats, o kartingas kainuoja apie 12000 tūkstančių litų“, – tikina septyniolikmetis.
Kartingo variklį, slėgį padangose ir daugelį kitų techninių dalykų tenka susireguliuoti patiems jauniesiems vairuotojams. Dabar Martynas atstovauja komandai „Juta“ ir varžosi paskutinėje iš šešių klasėje „Rok“, kurioje dalyvauja ir suaugusieji. „Kartingų sportas skirtas ne vien paaugliams, lenktynėse esu matęs ir 40-mečių vyrų“, – pasakoja jaunasis kartingistas.
Trūksta reklamos
Kartingų trasos Lietuvoje tėra trys: Vilniuje, Aukštadvaryje ir Šiauliuose. Anksčiau Martynas važinėdavo treniruotis kiekvieną savaitgalį, tačiau dabar treniruojasi tik prieš svarbias varžybas, nes trasas jau puikiai pažįsta. „Vis žadama įrengti naujų trasų, tačiau pažadai ir lieka pažadais. Į Lietuvos kartingų čempionatus žiūrovų susirenka nedaug, o dalyvių yra apie 70. Labai trūksta reklamos ir rėmėjų, žiūrovai negali atvažiuoti, jei nežino, kad toks čempionatas vyksta“, – skundėsi Lietuvos čempionas.
Nemėgsta krepšinio
Pasak jaunuolio, draugai palaiko Martyną per varžybas, tačiau negali suprasti, kodėl šis nesidomi krepšiniu. „Atrodo, jog Lietuvoje tėra tik krepšinis, šiek tiek gaila, jog jis užgožia visas kitas sporto šakas, netgi futbolą; juk yra ir kitų sporto šakų, tačiau jomis domisi nedaug žmonių“, – teigia vaikinas.
Moksleivis negali apsieiti be ekstremalios veiklos: važinėja prie Kauno pilies įrengtoje BMX dviračių trasoje, neseniai grįžo iš Čekijos, kur daug laiko praleido slidinėdamas, kartais važinėja ant ledo su automobiliu, yra dalyvavęs viename ralyje, tačiau kartingų sportui lieka ištikimas ir net negalvoja jo mesti.
Šūsnis apdovanojimų
M.Griška yra daugybę kartų dalyvavęs Lietuvos čempionate ir visada tapdavo prizininku. Pabaltijo čempionu Martynas tapo būdamas vos dešimties metų. Vėliau Latvijoje surengtose varžybose rungėsi stipresniųjų klasėje, nes norėjo geriau pasiruošti Pasaulio čempionatui.
Pirmąkart Pasaulio čempionate, kuris vyko Italijoje, vaikinas dalyvavo 2004-aisiais metais. Tuomet Lietuvai atstovavo trys vaikinai. Martynui pavyko iškovoti 17 vietą tarp 100 dalyvių iš maždaug 20-ties šalių. „Šio čempionato metu oras buvo nepastovus, teko važiuoti ir per lietų. Kartingų sporte, kaip ir Formulės lenktynėse, skirtingam orui reikalingos specialios padangos“, – pasakojo Martynas. Pernai septyniolikmetis užėmė II-ąją vietą Lietuvoje, o Pasaulio čempionate patyrė nesėkmę. „Finalinėje kovoje ketvirtame rate susidūriau su varžovu, tad teko pasitraukti iš varžybų bei tenkintis 33-ia vieta“, – sako Martynas.
