Sportiniame automobilyje lenktynių metu temperatūra pakyla iki 60 ar daugiau laipsnių karščio, pedalų ir vairo valdymas reikalauja gerokai daugiau jėgų nei kasdien naudojamuose automobiliuose, o prie viso to reikia pridėti ir faktą, kad sportininkai privalo būti nuo galvos iki kojų apsirengę nedegiu kombinezonu, po kuriuo dar yra ir apatinis, visą kūną dengiantis, rūbų sluoksnis.
Ištvermės lenktynes pasirinkusių vairuotojų darbo vietą galima sulyginti su pirtyje įrengta sporto sale – organizmui tenka ištverti neįtikėtinai dideles apkrovas. „PayRay powered by EP bar“ komandos, startuosiančios „Aurum 1006 km“ lenktynėse, vairuotojai Vygandas ir Mindaugas Urbanai pasakoja, kad tai visai taiklus apibūdinimas, o vienas iš jų pasiruošimo lenktynėms būdų yra būtent pirtyje.
„Stengiamės gerą fizinę formą palaikyti visada, o prieš lenktynes kūną stiprinam intensyvesnėmis treniruotėmis, kūną pratinam prie karščio eidami į pirtį ilgoms sesijoms – po 45 minutes 60–65 laipsnių temperatūroje, tuomet darome 20 minučių pertrauką ir kartojame. Tikslas prieš varžybas sesijas pailginti iki 60 minučių“, – apie dalį pasiruošimo lenktynėms pasakojo V. Urbanas.
Dehidratacija ir karštis
Lenktynininkas sako, kad artėjančios lenktynės bus itin sudėtingos dėl pasikeitusios komandos sudėties. Anksčiau lenktynininkai buvo komandos, kurią sudaro net keturi vairuotojai, dalimi, o šiemet pasirinko visą tūkstančio kilometrų distanciją įveikti dviese. Įvertinus tiek lenktynių reglamentą, tiek komandos taktiką, sportininkai turėtų maždaug kas valandą keistis pozicijomis, tad laiko pailsėti ir atgauti jėgas bus itin mažai.
„Iki šiol teko lenktyniauti būnant komandoje keturiese. Turėdavome vieną lenktyniavimo sesiją iki 70 minučių, tuomet tris valandas poilsio ir vėl taip pat. Kitą dieną kūnas tikrai būdavo pavargęs, nors atrodo vairuodavom tik pora valandų. Šiemet laukia rimtesni reikalai – tikėtina, kad vienam reikės vairuoti bent 4 kartus po valandą. Reikia turėti omenyje, kad jeigu lauke temperatūra siekia 30 laipsnių – automobilio viduje 60–65. Turbūt karštis ir skysčių netektis labiausiai išvargina visos dienos metu“, – apie iššūkius kalbėjo V. Urbanas.
Kitas komandos lenktynininkas M. Urbanas antrino broliui ir sakė, kad karštis ir visi iš to atsirandantys iššūkiai yra bene sunkiausias išbandymas: „Manau didžiausias iššūkis yra karštis automobilyje. Didelis karštis labai sekina, netenkame daug skysčių, todėl poilsio metu privalai atgauti kuo daugiau jėgų. Šiais metais turime naują partnerį „EP bar“ ir gėrimą „IdrinQ“, kuris, tikiuosi, mums leis jaustis geriau bei padės greitai atgauti jėgas.“
Mityba – itin svarbu
Pasakodami apie tai, kaip ruošiasi lenktynėms, be techninio pasiruošimo lenktynių trasoje, sportininkai paminėjo ir tinkamą mitybą bei daugiausiai energijos suteikiančių produktų atradimą. V. Urbanas pažymėjo, kad žalingi įpročiai taip pat trukdo siekti fizinės ištvermės: „Nerūkome, alkoholio prieš varžybas nevartojame. Žinoma, tinkamas maistas, gėrimai ir panašūs dalykai yra labai svarbu – reikia neapkrauti kūno, bet tuo pačiu visada jaustis energingai.“
Organizmą apsunkinančio maisto vengti turi ne tik sportininkai, tačiau ir bet kuria veikla, reikalaujančia susikoncentravimo, užsiimantys žmonės. Apkrovus organizmą sunkiu maistu didelę dalį energijos kūnas turi skirti jo virškinimui, taip atimdamas ją iš smegenų, kurios ir yra atsakingos už gebėjimą greitai priimti sprendimus. Taip visiems pažįstamas tingumas persivalgius būtent ir kyla iš to, kad daug jėgų atitenka maisto virškinimui, iš kurio nėra gaunama pakankamai maistingųjų medžiagų.
Sportininkai juokavo, kad lenktynių dieną valgant cepelinus gal ir įmanoma pasiekti finišą, tačiau, sako M. Urbanas, apie rezultatus galvoti nereikėtų: „Viskas yra įmanoma, tai priklauso kokio rezultato tikimasi. Jei norima siekti maksimalaus rezultato, tai cepelinai ar kitas sunkus maistas būtų toli gražu ne pagalba siekiant tikslo.“
Jam antrino ir komandos draugas: „Tikrai ne – manau būtų per sunku karštyje po tokio maisto tinkamai atlikti savo darbą. Turbūt iš šono žiūrint kai kam gali atrodyti, kad pilotai trasoje važiuoja atsipalaidavę, bet iš tikrųjų tai rimtas darbas – turi būti visada maksimaliai susikoncentravęs, akimirksniu priiminėti sprendimus apie tai, kaip tinkamai pasielgti trasoje esamuoju momentu.“
