Bet pirmiausiai trumpai apie nūdienos realijas. Jei atmesti faktą, kad dažnai naujo automobilio teks laukti net ne mėnesius, o metus ir ilgiau, tai ir kainos seniai nėra džiuginančios – jei ieškote kompaktinio dydžio mašinos su visų ratų pavara ir automatine transmisija, iki 30 000 eurų nelabai ką ir rasite.
Naujų automobilių skelbimų paieškoje įveskite šiuos parametrus ir pasižiūrėkite patys – taigi, lieka bene vieninteliai „Suzuki S-Cross“ ir „Subaru XV“. Tiesa, pastarasis bus su senu ir netaupiu „Boxer“ motoru ir erzinančiai veikiančia automatine transmisija-variatoriumi – jei norėsite taupesnio modelio su hibridine pavara, toks kainuos nuo daugiau kaip 30 000 eurų.
Tad belieka „Suzuki“. Bet iškart kyla klausimas – ar tai bus didelis kompromisas su siūlomomis savybėmis? Kaip išsiaiškinau, „S-Cross“ vertas dėmesio ne tik dėl kainos, bet ir dėl savo galimybių. Pirmiausiai, jis turi hibridinę technologiją su 48 voltų elektros sistema, kuri realiomis sąlygomis išties padeda sutaupyti degalų – tuo įsitikinau kai po beveik 400 nuvažiuotų kilometrų, iš kurių nemaža dalis buvo greitkelyje, skydelyje buvo rodomos nedidelės 6,6 l/100 km benzino sąnaudos.
Žinoma, tai nėra talpiausias automobilis, bet kasdieniam naudojimui tiek salono erdvės, tiek ir bagažinės visiškai užtenka, o surinkimo kokybė solidi. O dar čia – net negalvojau, kad kada nors taip pasakysiu – korektiškai veikianti bepakopė automatinė transmisija. Pasirodo, įmanoma ir ją suderinti taip, kad vairuotojo neerzintų aukšti variklio sūkiai, bėgėjantis būtų korektiškai imituojamas pavarų perjungimas (tam yra net svirtelės prie vairo), o transmisija veiktų tarsi čia būtų automatinė dviejų sankabų pavarų dėžė – pastaroji bent jau šiai dienai yra geriausias pasirinkimas norintiems patogumo, greito pavarų perjungimo ir degalų taupymo.
Ir, aišku, būtina paminėti „Suzuki“ visų ratų pavarą – šiame segmente ji sutinkama vis rečiau, tad su „Suzuki“ galima kur kas drąsiau leistis ten, kur kitais krosoveriais tokia mintis nešautų į galvą. Be to, čia yra važiavimų režimų pasirinkimas ir net tarpašinio diferencialo blokavimas, tad galima šturmuoti ir pakankamai rimtą bekelę. Tiesa, tiksliau ją būtų įvardinti klampia danga, kadangi prošvaisa nėra rekordinė ir siekia 17,5 centimetro.
Tačiau bendrai vertinant, šis modelis atrodo beveik be trūkumų. Žinoma, kalbant sąlyginai ir jei lūkesčiai atitinka šio automobilio paskirtį. Komfortiškai suderinta pakaba lemia, kad posūkiuose jis gana stipriai svyra, dėl lengvai veikiančios ir ne itin informatyvios vairo sistemos kenčia vairavimo tikslumas. Bet akivaizdu, kad šiame segmente kur kas aktualiai komfortiškai važiuoti blogu keliu ir lengvai sukioti vairą manevruojant mieste – dėl to „S-Cross“ galima tik pagirti.
Palyginti su ankstesniu modeliu, į gerąją pusę pasikeitė ne tik išvaizda, bet ir iš esmės buvo atnaujinta multimedijos sistema (nors ir toli gražu nėra pažangiausia). O ir dailiai atrodantis prietaisų skydelis yra analoginis, tuo metu kai kiti gamintojai siūlo skaitmenines versijas – kai kam tai smulkmena, bet kai kam – svarbu.
Bet akivaizdu, kad besivaikantys naujų madų ir technologijų vargu ar pagalvos apie „Suzuki“ – tai automobilis, skirtas ieškantiems praktiškos ir patikimos mašinos, kuri maloniai nustebino taupia hibridine sistema, gerai veikiančia automatine transmisija ir su visų ratų pavara net geriausioje komplektacijoje nekainuojančia nei 30 000 eurų („Sixt Leasing“ įmokos kaina yra nuo 369 eurų) – šių dienų kainų kontekste aš neturiu argumentų kodėl šis automobilis neturėtų būti pasirinkimo sąraše.
Daugiau apie naują „Suzuki S-Cross“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
