Ši kraujomaiša neturėtų stebinti – dar mažasis „Crossland“ (jo apžvalgą rasite čia) buvo kuriamas bendradarbiaujant su „PSA Peugeot Citroën“ koncernu, o galiausiai gavosi taip, kad būtent 2017 metais prancūzai ir įsigijo beveik 90 metų amerikiečių „General Motors“ nuosavybėje (1929-2017 metais) buvusią vokiečių „Opel“ kompaniją.

Žinoma, 4,5 m ilgio automobilis yra ne kažin koks flagmanas, tačiau aktualaus kompaktinio SUV dydžio, todėl nieko keisto, kad sulaukė nemenko populiarumo, ypatingai markės gimtinėje Vokietijoje. Nors, žinia, jis gaminamas toje pačioje Sošo gamykloje Prancūzijoje kartu su „Peugeot“ ir „Citroën“, o net dvi naujo šio modelio apžvalgas galite rasti čia ir čia.

Dar kalbėdamas apie naują modelį suabejojau dėl salono apdailos kokybės – po kelių metų sėdęs prie naudoto automobilio vairo, radau tas pačias blogai pritvirtintas priekinių statramsčių apdailas. Matyt, tokia jau surinkimo specifika, nusprendus, kad tai neįtakos važiavimo kokybės ir pirkėjų pasirinkimo. Bet vis tiek keista kodėl gamintojas negalėjo to sutvarkyti dar prieš paleisdamas modelį į serijinę gamybą?

Opel Grandland
Foto: Jurgis Paplaitis

Bet vertinant bendrai, daug kritikos „Opel Grandland“ eksploatacijai rasti neteko. Kaip sako naudotų automobilių „Longo LT“ specialistai, kalbant apie benzininius variantus dažniausiai reikia anksčiau laiko keisti 1,2 l variklio skirstomąjį dirželį, kuris būdamas alyvoje, per anksti tampa netinkamas naudoti – jo priešlaikinę baigtį nustatyti sunku, tad geriau dirželį keisti dažniau nei numato gamintojas, nes jam nutrūkus variklio remontas bus brangus.

Kadangi modeliai komplektuojami tik su priekinių ratų pavara (vėliau pasirodė hibridinės iš tinklo įkraunamos versijos su elektros varikliais priekyje ir gale), tad transmisija taip pat nėra probleminė vieta. Be to, motorai komplektuojami su tradicine hidrauline aštuonių greičių automatine pavarų dėže (bazinės versijos turi mechanines transmisijas), kuri, nors ir nepasižymi tokiu greitu ir taupiu veikimu kaip automatinė dviejų sankabų transmisija, tačiau yra patikima ir užtikrina sklandų pavarų perjungimą.

Kalbant apie dinamiką, bandytas turbodyzelinis 1,6 l 120 AG motoras džiugina saikingomis degalų sąnaudomis (automobilio kompiuteris rodė vos 6 l/100 km sąnaudas ir vidutinį 77 km/val. greitį – akivaizdu, juo buvo daug važinėjama užmiestyje). Bet štai automobilio dinamika tikrai nėra kvapą gniaužianti – jei norite galingesnės versijos, verta ieškoti varianto su 2 l turbodyzeliniu motoru.

Na, o daugiausiai važinėjantiems mieste geriausias pasirinkimas bus turbobenzininis 1,2 l motoras. Tiesa, „Longo LT“ specialistai sako, kad trumpais atstumais važinėjant genda kietųjų dalelių filtras, be to, filtras užsikiša ir jei automobilis ilgai veikia laisva eiga, tačiau juo nėra važiuojama.

Na, o apsikritai vertinant, tai yra gana erdvus automobilis su pakankamai didele bagažine – maksimali bagažinės talpa, palyginti su bendraplatformiu „Peugeot 3008“, yra net 170 l didesnė ir siekia iki 1652 litrų. Važiuojant „Opel Grandland“ yra maloniai tylus – salone nedaug tiek aerodinaminio, tiek ir padangų keliamo triukšmo, na, o dyzelinis variklis daugiausiai girdimas tik tada, kai iš jo reikalaujate daugiau nei jis gali. O štai pakaba suderinta gana stangriai ir tai reiškia geras ir tikslias kaip SUV automobiliui valdymo savybes.

Be to, mėgstančius vairuoti pradžiugins puikiai suderinta vairo sistema – skirtingai nuo bendraplatformio „Peugeot 3008“, čia sumontuotas įprastas, o ne mažas kaip prancūziškame automobilyje vairas, prie kurio reikia įprasti ir kuris važiuojant slidžiu keliu vairuotojui nesuteikia užtikrintumo ir pakankamai informacijos kas vyksta po automobilio ratais.

Daugiau apie naudotą „Opel Grandland“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.