Tad ne veltui akcentuojama, kad itin aktualus gamintojo modelis Europoje per 28-erius metus pirmą kartą buvo specialiai kuriamas Senojo žemyno rinkai. Jis kaip ir ankstesni modeliai yra gaminamas Slovakijoje (Žilinos miesto gamykloje per 15 metų pagaminta daugiau kaip 4 mln. „Kia“ automobilių), o jo kūrimu užsiėmė inžinieriai, dizaineriai ir kiti specialistai, įsikūrę Vokietijoje.
Ir nors ankstesnės kartos „Sportage“ (apie kurį daugiau paskaityti galite čia) debiutavo palyginti neseniai (2015 metais), naujas modelis turi visiškai kitos kartos konstrukcinius sprendimus (N3 platformą) su galimybe siūlyti ir iš tinklo įkraunamą „Plug-in“ hibridinę versiją. Be tokio modelio šiais laikais apie sėkmingus pardavimus neverta ir svajoti.
Ir, kaip jau matėme elektromobilio „Kia EV6“ atveju (jo apžvalgą galite pamatyti čia), gamintojas ėmėsi ryškių dizaino pakeitimų (tokie bus ir greitai pasirodysiančiame „Niro“). Aš tikrai galiu pasakyti, kad ir ankstesnės kartos „Sportage“ išorė atrodė ir atrodo tiek efektingai, tiek ir vis dar šiuolaikiškai. Na, o naujasis modelis jau tikrai nepasimes sraute tiek dėl įspūdingų aštrių formų priekinių dienos šviesų žibintų, tiek ir dėl dinamiškų kėbulo linijų. Tiek ir ne mažiau efektingaii atrodančios galinės dalies, turinčios sąšaukų su jau minėtu „EV6“, taip pat greitai debiutuosiančiu naujos kartos „Niro“.
Ir smagu, kad dėl dizaino įmantrybių nenukentėjo praktiškumas – į bagažinę telpa stebėtinai daug, nuo 580 iki net 1780 l. Praktiškų dalykų nestinga ir sėdintiems gale – tiek priekinių sėdynių šonuose esančių USB jungčių, tiek ir kabliukų pirkiniams (dažniausiai tokius randi nebent bagažinėje), tiek ir ant priekinių sėdynių galvų atlošų sumontuotų drabužių pakabų – akivaizdu, kad pro „Sportage“ kūrėjų akis neprasprūdo sumanūs konkurentų iš „Škoda“ sprendimai, didinantys naudojimosi patogumą. Žinoma, čia yra ir trečia reguliuojama klimato kontrolės zona gale sėdintiems keleiviams.
Bet akivaizdžiai daugiau pasikeitimų kalbant apie vairuotojo vietą ir apskritai prietaisų skydelį – palyginti su ankstesniąja karta čia įvyko tikra revoliucija. Ir jei kalbant apie išorę dar galima diskutuoti kuris modelis jums patinka labiau, tai sėdus prie automobilio vairo supranti, kad lipti į senąjį tikrai nebesinorės.
Sujungtas prietaisų skydelis ir multimedijos ekranas yra išlenkti – toks akcentuojamas visai kitame kainų lygyje esančiame „BMW iX“ elektromobilyje (https://www.delfi.lt/auto/testai/elektrinio-ix-testas-geriausias-siuolaikinis-bmw.d?id=88963905). Mygtukų praktiškai neliko, tačiau ergonomika patogi – funkcinė, po multimedijos ekranu esanti lietimui jautri juosta keičiasi priklausomai nuo poreikio – čia gali būti tiek nustatoma klimato kontrolės sistema, tiek ir svarbiausios multimedijos funkcijos.
Iš trūkumų – vis dar nėra galimybės multimedijos sistemą susieti belaidžiu būdų su „Android Auto“ ar „Apple CarPlay“ sąsajomis, tad teks naudoti laidą. Ir kadangi iš tinklo įkraunamose versijose (jos debiutuos šiemet) akumuliatoriai sumontuoti po priekinėmis sėdynėmis, sėdima gana aukštai. Kas tokio tipo automobilyje iš principo netgi sveikintina, tačiau jei patogiai įsitaisyti prie vairo, vertikaliai atlenktas saulės skydelis bus pernelyg arti galvos. Bet tai tikrai negresia mėgstantiems sėdėti atsilošus, o ir vietos virš galvos daugiau nei pakanka.
Ir pagaliau „Kia“ modeliuose pirmą kartą atsirado kintamo standumo pakaba. Tiesa, ji nėra susieta su skirtingais važiavimo režimais (todėl skirtumo ir nepajutau), o tiesiog keičia amortizatorių veikimą priklausomai nuo greičio, kelio dangos, išcentrinių jėgų ir panašiai. Tad vadinti ją reguliuojamo standumo pakaba nedrįsčiau (pats gamintojas technologiją apibūdina kaip „Electronic Control Suspension“) ir norėtųsi parinktis keisti pačiam, bet pačios technologijos debiutas „Kia“ automobiliuose yra sveikintinas.
Gamintojas teigia, kad pakaba dabar veikia labiau komfortiškai, o vairo sistema – tiksliau. Ir jei dėl pakabos ankstesniam „Sportage“ priekaištų neturėjau, tai vairo sistema tikrai yra akivaizdžiai geresnė ir veikia tiksliau ir aiškiau. Būtent kaip geriausiuose šios klasės modeliuose, jei kalbėti apie vairavimą.
Kaip jau užsiminiau pradžioje, bus siūloma ir iš tinklo įkraunama 265 AG hibridinė versija su 13,8 kWh talpos akumuliatoriumi, vien tik elektra leisiančiu nuvažiuoti mažiausiai 50 kilometrų. Aš bandžiau įprastą hibridinį modelį, kuris turi 1,6 l turbobenzininį variklį ir elektros motorą, 1,49 kWh talpos akumuliatorių, automatinę 6 greičių hidraulinę transmisiją (įprasti varikliai siūlomi su septynių greičių dviejų sankabų pavarų dėže) ir bendrai generuoja 230 AG.
Be to, čia yra ir tradicinė visų ratų pavara su elektrohidrauline mova (tiesa, hibridinis modelis neturi movos blokavimo funkcijos), tad galbūt ir tai lėmė ne tokias ir mažas 8 litrų degalų sąnaudas (gamintojas nurodo vidutines 6,2 l / 100 km sąnaudas). Bet galbūt visgi daugiau tai, kad Vokietijos greitkelyje išbandžiau „kiek eina“ ir spidometras parodė 198 km/val. – šis skaičius yra su paklaida, tad daugmaž ir atitinka gamintojo deklaruojamą maksimalų 193 km/val. greitį (visą tai ir galite pamatyti vaizdo apžvalgoje, taip pat kviečiu diskutuoti komentarų skiltyje).
Aišku, maksimalus greitis tikrai nėra aktualus hibrido pirkėjams, ypač Lietuvoje. Bet visgi gera žinoti, kad po koja visada yra pakankamai galios važiuoti dinamiškai ir sportiškai, kas, beje, ir atitinka modelio pavadinimą. O dar naujajame „Sportage“ atsirado ir „Terrain Mode“ važiavimų bekele režimai – šiai klasei, kur vis dažniau modeliai net neturi visų varančiųjų ratų, tai atrodo labiau kaip rinkodarinis sprendimas, bet gera žinoti, kad yra ir toks pasirinkimas.
Visi šiuolaikiniai modeliai dėl diegiamų naujų saugumo ir taršos technologijų nepaliaujamai brangsta ir „Kia Sportage“ – ne išimtis. Jo kaina prasideda nuo 25 990 eurų (ankstesnės kartos modelių kainos buvo nuo mažiau kaip 20 000 eurų), bandytos „GT Line“ versijos kaina yra 39 900 eurų, veiklos nuoma atsieis nuo 399 eurų.
Daugiau apie naują „Kia Sportage“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
