Yra žmonių, kurie automobilių sporto nelaiko „tikru“ sportu, tačiau profesionaliame lygyje lenktyniauja tik gerai parengti atletai. Jiems reikia būti itin staigiems, turėti naikintuvo piloto reakciją, raumenų, leidžiančių atlaikyti milžiniškas perkrovas, ir ištvermės, kad skirtingose lenktynėse galėtų nepavargdami ir neprarasdami budrumo varžytis visą dieną. O, pavyzdžiui, ilgų nuotolių lenktynėse taip važiuoti reikia dar ir iki pirties temperatūros įkaitusiame automobilyje apsivilkus nedegų kombinezoną.

Praėjusiais metais „Aurum 1006 km lenktynėse“ Lietuvos sveikatos universiteto (LSU) mokslininkai įvairiais prietaisais matavo „Dynami:t Energy“ komandos narių kūno reakcijas per lenktynes. Rezultatas nekuklus: lenktynininkai valandos važiavimo metu patiria panašų krūvį, kaip ir maratonininkai.

Ištrokšta ir mėgėjai

Tarptautinių žurnalistų varžybų, šiemet vykusių 26-ąjį kartą, „Press ralio“ dalyviai prisipažįsta, kad kalbant apie gėrimų svarbą nereikia žvalgytis vien tik į profesionalų autosportą. Netgi ten, kur dalyvauja būrys mėgėjų, itin svarbu prisiminti, kad aušinti privaloma ne tik automobilių variklius, bet ir kūną. Jei šiųmetinis „Press ralis“ vyko pavasariui besibaigiant ir gamta nepašykštėjo lietaus, neleidusio sportininkams perkaisti, prieš metus situacija buvo kardinaliai kitokia.

Ralį dėl koronaviruso pandemijos teko organizuoti ne įprastu metu – paskutinį gegužės savaitgalį, o birželiui besibaigiant. Ir oro temperatūra tada perkopė 30 laipsnių karščio žymą termometrų stulpeliuose. Nors moderniausi ralio automobiliai buvo ginkluoti kondicionieriais, ne vienas ekipažas lenktyniavo senesniais, sportiškais modeliais, kuriuose apie kondicionierių buvo galima tik pasvajoti.

„Gėrėme daug vandens. Tiesą sakant, dalį turimo vandens gėrėm, dalį – pylėme ant savęs, nes lenktyniauti neturint kondicionieriaus buvo tiesiog baisu“, – prisiminęs praėjusių metų varžybas pasakojo žurnalistas Justas Lengvinas.

Jam pritarė ir šiemet „Mini ZIP FM team“ komandai atstovavęs Laurynas Matonis, pasakojęs, kad visą savaitgalį izotoninių ir vitamininių gėrimų buteliuką iš rankų paleisdavęs tik tada, kai reikėdavo vairuoti.

Vien vandens nepakanka

Karštame automobilyje sportininkai prakaituoja, kūnas dehidratuoja, tad jiems pastoviai reikia gerti skysčius. Vanduo, žinoma, sportininkus lydi visuomet, tačiau vien jo nepakanka, akcentavo ekspertai. Lenktynininkams reikalingi ir gėrimai su angliavandeniais.

Nors energetiniai gėrimai su sportu daugiausia dera tik partnerystės principu, Lietuvoje sportininkai sako nevengiantys išlenkti ir energetinio gėrimo skardinę.

„Kartais per sprinto lenktynių savaitgalį išgeriu skardinę kitą energetinio gėrimo prieš antrąjį važiavimą. Kai lenktynės yra vienos dienos formato, tai trasoje būni nuo ankstyvo ryto. Praėjęs administracines ir technines komisijas, pravažiavęs treniruotes, jau ir pirmas lenktynes. O antrosios lenktynės dažniausiai būna vakarėjant. Kai būni visą dieną ant kojų, natūralu, kad į vakarą energijos stinga. Ir kaip bebūtų, kofeinas trumpame laikotarpyje padeda atstatyti budrumą, kuris reikalingas toks intensyvioms 10-ies ratų lenktynėms“, – pasakojo Mantas Matukaitis, gėrimų gamintojo „Volfas Engelman“ marketingo vadovas ir „Dynami:t Energy Racing“ komandos lenktynininkas.

Sportininkas sako, kad vis tik didžiausią jo skysčių raciono dalį sudaro vanduo. Lenktynių metu jis visada vaikščioja su buteliuku vandens ir jį gurkšnoja. Tačiau į varžybų pabaigą M. Matukaitį galima pamatyti ir su „Volfas Engelman nealkoholinis“ ženklo alaus skardine rankoje.

„Lenktyniaudami prarandame daug skysčių, tad reikia vartoti gėrimus, kurie atstato skysčių balansą. Vandens tuomet neužtenka, reikia susigrąžinti ir mineralus, o juos gražina izotoniniai gėrimai. Viena mūsų gaminamo nealkoholinio alaus rūšis turi izotoninių savybių, tad jį ir geriu“, – neslėpė M. Matukaitis.

Reikia gerti ne tik ištroškus

Apie elektrolitų gėrimus pasakoja ir Dakaro ralio dalyvis, motociklininkas Laisvydas Kancius. Šių metų Dakaro ralyje jį visur lydėjo 3 l talpos gertuvė, kurioje buvo vanduo. O į kišenes L. Kancius prisikraudavo elektrolitų gėrimų buteliukų, kurių talpa siekdavo litrą. Tokia amunicija padėdavo ištverti varžybas tvyrant karščiui ir važiuojant po kelias valandas.

Apie tai, kad varžybose būtina nuolatos palaikyti tinkamą skysčių balansą, kalba ir daugiametis įvairių varžybų dalyvis, motociklininkas Aidas Bubinas. Pasak jo, įvairių skysčių gėrimo procesas ten, kur reikia ištvermės ir jėgų, turi būti nuolatinis.

„Kai kurie motociklininkai ir keturratininkai, bagių vairuotojai pasidaro sistemas, kurios leidžia žarnelę, skirtą atsigėrimui, atvesti tiesiai į šalmą. Kiti tokią žarnelę pasikabina prie šalmo. Tinka viskas, nes jeigu reikės gėrima pasiimti iš durelių ir atsisukti buteliuką, gali sakyti, kad važiuosi negėręs“, – akcentavo žinovas.

Jis išdavė ir tai, kad važiuodamas itin ilgas ir ištvermės reikalaujančias distancijas vandenį iš specialių gertuvių geria kas keliolika kilometrų nepriklausomai nuo to, ar jaučia troškulį, ar ne. Anot A. Bubino, gerti sportininkui tada, kai pasijunta ištroškęs, yra ganėtinai pavojinga dėl paprastos priežasties: tyrimais įrodyta, kad troškulys juntamas tada, kai organizme trūksta apie 1 proc. skysčių.

„Reiškia, jūs jau praleidote momentą, kada reikėjo papildyti skysčių atsargas“, – akcentavo jis.