Vytautas Švedas: Visų pirma reikia susitaikyti su tuo, kad dar prieš patenkant į provėžas, visiems teks išbandymas dulkėmis. Jau stenogramos tikrinimo metu, kai automobiliai juda sąlyginai lėtai tose vietose, kur vėjas nespėdavo jų išnešioti, matomumas buvo komplikuotas. T. y. greitai važiuoti gaunant ribotą informacijos kiekį, yra iššūkis, o kiekvienas akceleratoriaus atleidimas ar prisilietimas prie stabdžio kainuoja sekundes.

Kalbant apie provėžų problemą, tai drįsčiau prognozuoti, kad šiųmetiniame „Rally Žemaitija“ matysim švelnesnę jos versiją. Organizatoriai patys puikiai žino kelių kondiciją, todėl antrą kartą sportinių automobilių karavaną leis tik trijuose greičio ruožuose, kurie yra pakankamai platūs, turi nedaug staigių posūkių ir tvirtą pagrindą.

Kita vertus yra jungiamosios tokių kelių atkarpos, kurias teks įveikti sukandus dantis. Šiaip pats efektyviausias būdas judėti minkšto grunto ir provėžuotais keliais – pasididinti automobilio prošvaisą. Mechanikai gali sąlyginai greitai kilstelėti jį centimetru aukštyn ir nors tai plika akimi beveik nematomas pokytis, mašinos elgsena keičiasi kardinaliai. Prarandi šiek tiek stabilumo judant dideliu greičiu, bet išvengi dugno kontakto su provėžų keteromis, žvyro kabinimo priekiniu buferiu, apsaugai aušinimo sistemą ir t.t.

Ramūnas Čapkauskas: Vaistas nuo provėžų iš tiesų tik vienas – pakabos nustatymų korekcijos. Tačiau tai daryti reiktų labai atsargiai, nes pakeitus automobilio balansą, neišvengiamai būsi lėtesnis kitose atkarpose, o pastarųjų kaip taisyklė gerokai daugiau. Todėl tikėtina, kad didžioji dalis sportininkų į tokius eksperimentus nesileis.

Mes pastebėjom kitą dalyką – pasikeitė regioninių kelių priežiūros algoritmas. Jei anksčiau po žiemos į išplautas vietas būdavo vežama žvyro, jis trombuojamas at kitaip sutvirtinamas, tai dabar tokios kelio „žaizdos“ dažnai užpilamos smėliu. T. y. iš esmės keičiasi kelių tvirtumas. Ralio varžybose buvau padaręs trejų metų pertrauką, tai sugrįžus skirtumas buvo akivaizdus. Ir tai ne Žemaitijos specifika – taip šios problemos sprendžiamos visoje Lietuvoje.

„Rally Žemaitija 2021“ stare iš 110 automobilių beveik pusė turi visų varančiųjų ratų pavarą, todėl spėju, kad čia su provėžų problema susidurs visi važiuojant tuo pat greičio ruožu antrą kartą. Kita vertus, ne visais atvejais provėžos tik stabdo. Būna vietų, kai į jų kraštus teisingai įrėmęs ratus, gali lėkti tarsi bobslėjaus trasa. Didžiausia bėda, kad ten, kur susiformuoja labai gilios provėžos, sumažėja sukibimas ir automobilis tampa sunkiau valdomas.

Justas Tamašauskas: tikiuosi didelių bėdų šįkart nebus, nes besikartojantys greičio ruožai driekiasi tvirtais ir sausais keliais. Juo labiau, kad jei po pirmo karto dalis ekipažų bus priversti spręsti kokias nors technines problemas. Prognozuočiau, kad sudėtinga važiuoti bus tik ten, kur kelias jau dabar neatrodo patikimai. Kitur daugiau rūpesčio kels dulkės.

Dalius Steponavičius: Provėžų problema ne visiems automobiliams vienodai skausminga. Naujos kartos technika turi didesnę pakabos eigą, todėl jiems akivaizdžiai viskas šiek tiek paprasčiau. Prieš startą pravažiavau visus šiųmetinius „Rally Žemaitija“ greičio ruožus, tai manyčiau, kad problematiški gali būti gal 10 – 15 kilometrų, kur gruntas tikrai labai minkštas.

Giedrius Notkus: Faktas, kad tokio kiekio sportinių automobilių čia nėra buvę, todėl galima tik spėlioti, kiek komplikuosis reikalai sudvigubintuose greičio ruožuose po pirmojo rato. Važiuojantiems tik priekiniais varančiais ratais vietomis bus beprotiškai sunku, todėl jiems reikės gerokai atidžiau rinktis trajektorijas ir stengtis ne „apsižergti“ tarpvėžę, bet remtis į posūkiuose išfrezuotų kanjonų kraštus. Faktas, kad paprasta nebus.