Nors pagamintas naudojant tą pačią platformą ir turi tuos pačius variklius ir transmisijas, SUV už hečbeką yra didesnis ir 20 centimetrų ilgesnis. O tai reiškia, kad jo salonas yra erdvesnis, o bagažinė talpesnė ir į ją telpa ne 1069 l, o 1275 l.
Ir dar labai praverčia didesnė automobilio prošvaisa – tai ne tik mados reikalas, nedaug ką bendro turintis su bekele (visi modeliai turi tik priekinių ratų pavarą), tačiau dėl aukštesnės sėdėjimo padėties į automobilį lengviau įsėsti ir išlipti, įsodinti ir iškelti vaiką iš jo saugos kėdutės. Dar kitiems tiesiog patinka sėdėti aukščiau – tiek dėl geresnio matomumo, tiek psichologiškai jaučiantis saugiau.
O dar čia, skirtingai nuo „Clio“, sumontuota elektroninė pavarų perjungimo svirtis – tai ne tik techninis, bet ir vizualinis skirtumas – toje vietoje, kur hečbeke yra tradicinė pavarų perjungimo svirtis, „Captur“ turi elegantišką pavarų režimų perjungimo rankenėlę, esančią virš ore sklendžiančios centrinės konsolės. Toks sprendimas priduoda dar daugiau šarmo mažajam SUV, kuriam ir šiaip žavesio netrūksta. Ir kuris, palyginti su ankstesne karta, kaip ir „Clio“ pasižymi žymiai kokybiškesnėmis, ne tik stilingomis, bet ir maloniomis liesti minkštomis apdailos medžiagomis.
Bet apie tai jau rašiau pirmosios pažinties su automobiliu metu. O šiais „sėdėk namuose“ metais mes visgi radome galimybę saugiai pakeliauti automobiliu po kaimynines šalis – vasaros pradžioje su „Clio“ nuvažiavome iki Arkties rato, o besibaigiant vasarai su „Captur“ aplankėme Estijos Saremos salą.
Automobilis, kuriuo keliavome, buvo su benzininiu 1,3 l 140 AG varikliu ir EDC dviejų sankabų transmisija – kelionės pabaigoje kompiuteris rodė 5,7 l/100 km degalų sąnaudas. Keliaujant į Suomiją bendraplatformio „Clio“ sąnaudos buvo 0,6 l mažesnės, o jei būtume daugiau važiavę greitkeliais ar kalnais kaip kad prieš metus Rumunijoje su didesniu „Renault Kadjar“, jos neabejotinai būtų maždaug puslitriu didesnės. Tad benzino sąnaudos buvo tikrai priimtinos, įvertinant, kad variklis yra pakankamai galingas, ir, atitinkamai, užtikrina gerą šios klasės automobiliui dinamiką (0-100 km/val. per 9,2 s.).
Bet čia turiu ir priekaištą – įjungus degimą, kiekvieną kartą reikia iš naujo aktyvuoti „Eco“ režimą, padedantį sutaupyti degalų – jei būtų išsaugomas anksčiau pasirinktas režimas, nereikėtų kiekvieną kartą spaudyti tam skirtą važiavimo režimų mygtuką, pasirenkant skirtingus nustatymus.
Automobilio pakaba suderinta komfortiškai, garso izoliacijai priekaištų nėra – tai išbandyta tiek toli gražu neidealios kokybės Latvijos keliuose, tiek ir važinėjant žvyrkeliais, kurių mūsų maršrute buvo nemažai. Ir, vertinant važiavimo blogais keliais savybes ir palyginti su klasės konkurentu „Peugeot 2008“, „Renault“ pakaba veikia tyliau, o vairo sistemos nustatymai labiau patiks vertinantiems ramų, o ne „aštrų“ važiavimą.
Tad, kaip ir kalbant apie išvaizdą, šie du prancūziški SUV skiriasi savo charakteriu – „liūtas“ yra ryškesnis ir sportiškesnis, „Captur“ – labiau klasikinis ir komfortiškas automobilis. Jei tęsti šių dviejų modelių palyginimą, tai dar atkreipčiau dėmesį, kad „Peugeot“ gali būti varomas vien tik elektra, o „Renault“ siūlomas su iš tinklo įkraunama hibridine pavara ir vien tik elektra nuvažiuoti pavyks maždaug 40 kilometrų. Aišku, hibridinio modelio kaina mažesnė (atitinkamai 29 560 ir 33 300 eurų), o įprastos „Captur“ versijos kainos prasideda nuo 16 323 eurų.
Daugiau apie kelionę su nauju „Renault Captur“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
