Koronaviruso pandemijos pakoreguotą bandomąjį važiavimą „Volkswagen“ surengė Vokietijoje, Volfsburge, savo namuose. Užteko pakeisti kelis lėktuvus ir kelias apsaugines kaukes, ir jau sėdome į patį naujausią Vokietijos automobilių gamintojo kūrinį.

Kad tai VW ženklu žymimas automobilis – abejonių nėra. Žvelgiant į žibintus, automobilio išorės linijas, atrodo, kad tai – „Volkswagen Golf“ pusbrolis. Pasakodami apie automobilį, tą pabrėžia ir „Volkswagen“ atstovai. Pavyzdžiui, ant galinės sėdynės vietos galvai yra daugiau nei „Passat Variant“ modelyje, o panoraminis stiklas virš galvos yra 18 kg lengvesnis nei „Golf“ modelyje, ratlankių dizaino idėja gimė iš „Volkswagen“ koncepcinio superautomobilio ir pan.

Kalbėdami apie svorį, bendrovės atstovai neslepia – kuriant elektromobilį jį pagaminti lengvą labai sunku. Tačiau taupyti stengtasi visur, kur galima: durys iš aliuminio, stoglangis lengvesnis ir pan. Antroji užduotis buvo padaryti elektromobilį išties tylų.

Ar pavyko bandome įsitikinti patys. Koronaviruso grėsmė pakoregavo įprastą bandymų grafiką, todėl drauge su buteliuku vandens automobiliuose randame ir dezinfekcinio skysčio, gauname apsauginę kaukę, ir, vietoje to, kad greta į keleivio sėdynę sėstų kolega, važiuojame po vieną.

Pradžia neįprasta. Toje vietoje, kur turėtų būti pavarų svirtis – tarp priekinių sėdynių, arčiau centrinės konsolės – jos nėra. Ten dabar numatyta patogi dėklė telefonui ir puodelių laikikliai. O pavarų perjungimo svirtelė įtaisyta prie centrinio prietaisų skydelio, tiesiai vairuotojui prieš akis, už vairo. Pasukate trikampį valdiklį į priekį – važiuosite pirmyn, į save – važiuosite atgal. Pasukate į priekį dukart – įsijungsite rekuperacijos režimą, skirtą baterijai įkrauti.

Norite kalbėtis su automobiliu? Galite

Prietaisų skydeliai čia du, o jeigu skaičiuotume ir projekciją su svarbiausiais duomenimis ant priekinio stiklo – trys. Vairuotojui prieš akis 5,3 colių skersmens skaitmeninis prietaisų skydelis, o pačiame centre – dar vienas, jautrus lietimui, 10 colių skersmens. Beje, liesti prietaisų skydelio didelės prasmės nėra: garsiai pasakote „Hello, ID“, ir automobilis pats, tarsi tai būtų „Alexa“ arba „Siri“, paklausia, ko pageidautumėte.

Ir kalbėtis su juo galite labai intuityviai: pasiskųsti, kad šalta, kad smirda (pvz., priekyje esantis automobilis rūksta), pasakyti, kad šalta rankoms ar kojoms, paprašyti pakeisti radijo stotį ir nurodyti jos pavadinimą, ir dar daugybę kitokių dalykų. Kaip aiškino „Volkswagen“ specialistai, kuriant šią sistemą buvo stengiamasi suprasti, kaip kalba ir kokius raktinius žodžius naudoja žmonės, bei išmokyti žodžius susieti su užduotimis, kurias reikia atlikti.

Tiesa, „Volkswagen“ prisipažino, kad COVID-19 pandemija pakoregavo elektromobilio gamybos procesą. Pavyzdžiui, ant priekinio stiklo – svarbiausių duomenų vairuotojui projekcija. Ilgainiui ji bus ir su papildytosios realybės duomenimis, tai yra, jei suksite į kažkurią gatvę, animuotos rodyklės rodys, kur tiksliai pasukti. Tačiau tai – ateityje, mat dėl gamybos stabdymų ir trukdžių įdiegti šito į elektromobilius „Volkswagen“ nespėjo. Nespėjo ir padaryti sąsajos „iPhone“ naudotojams, todėl „Apple CarPlay“ čia dar neveikia. Tačiau veiks. Ir klientai, pasak gamintojo atstovų, gali pasirinkti: ar gauti užsakytą automobilį be šių papildomų funkcijų ir vėliau užsukti atnaujinti automobilio, ar luktelėti ilgiau ir gauti automobilį jau su šiomis funkcijomis.

Varomas galiniais ratais

Tačiau ir be šių funkcijų „ID.3“ stebina. Elektromobilis išties tylus, be to, puikiai rieda. Apie degalų taupymą nė negalvojau, mat kol kas visi modeliai – vidutinio lygmens ir jų baterijų talpos užtenka, kad nuvažiuotumėte 420 km. Pernelyg nesistengiant prietaisų skydelis rodo, kad važiuojant miesto ir užmiesčio keliais energijos vartojama 13,6 kWh/100 km.

Kai tik pasirodys pigiausias modelis, jo baterijos užteks nuvažiuoti apie 300 kilometrų, o geriausią įrangą turintis modelis nuvažiuos daugiau nei 500 km.

Akį (ir ranką) maloniai stebina tai, kad gamintojas pasirinko tvaresnes, perdirbamas medžiagas ir suteikė joms neįprastas formas. Plokštumos salone turi reljefą, raštą, akiai neįprastas formas, sėdynės, nors elektromobilio įranga ir gausi, ne odinės, o medžiaginės. Vienintelė oda – ant vairo, tačiau tik dėl to, kad kol kas gamintojas nerado tinkamos medžiagos, galinčios ištverti kasdienį naudojimą ir atitikti kokybės reikalavimus.

Dėmesį atkreipia milžiniškas stiklinis stoglangis, o žaismo suteikia apšvietimo sprendimai. LED šviesos diodų spalvas galima ne tik koreguoti, bet jos skirtingomis animacijomis praneša apie tai, kad, pavyzdžiui, jums kažkas skambina telefonu ir pan. Beje, animuoti ir automobilio žibintai, kuriuose 11 LED šviesos diodų. Ateinant iki automobilio ir jį atrakinant, žibintai, tarsi automobilio akys, pasisuka ta kryptimi, kur stovi vairuotojas. O LED segmentai reiškia, kad tamsoje važiuojant kelias apšviečiamas itin gerai, tačiau neakinami nei važiuojantys priešais, nei atvažiuojantys priešinga eismo kryptimi.

Labai maloniai nustebina garso aparatūra. Atrodytų, energijos taupymas turėtų būti prioritetas (visuomet pabrėžiama, kad jeigu norite toliau nuvažiuoti, išjunkite viską, kam reikia energijos), tačiau automobilio garso sistema groja taip, kad pavydėti galėtų kur kas didesnių ir prabangesnių modelių savininkai.

Didesnių priekaištų nėra ir elektromobilio važiuoklei. Posūkiuose „ID.3“ stabilus, nedideli nelygumai juntami, tačiau didesni – sugeriami minkštai ir kratytis nereikia. Stabilumo suteikia tarp abiejų ratų ašių įtaisytos baterijos, o bene įdomiausia detalė yra ta, kad elektromobilis – varomas galiniais ratais. Tai, po labai ilgos pertraukos, pirmasis galiniais ratais varomas „Volkswagen“ modelis – galine ašimi varomi buvo tik seni „vabalai“ ir vieni pirmųjų „Transporter“ furgonų.

Beje, 150 kW galios sistema iki 100 km/val. elektromobiliui leidžia pagreitėti per 7,3 sek. Galbūt šešias skirtingas kėbulo spalvas ir trijų skirtingų dydžių (nuo 18 iki 20 colių skermens) ratlankius turintis automobilis pagreičiu ir nenustebins, tačiau toks įsibėgėjimas – daugiau nei per akis kone bet kuriose gyvenimo situacijose.

Įdomu ir tai, kad jeigu įprastai automobiliai siūlomi trijų-keturių įrangos lygių, „ID.3“ siūlomas net... septynių. Kiekviename skiriasi priedai, įranga, valdymo galimybės, ekranų dydžiai, saugos sistemos, tačiau baterijos talpa – visur vienoda.

Už pirmąjį – daugiau nei 40 tūkst. eurų

Pirmasis „ID.3“, arba kitaip tariant, pirmos laidos modelis, nėra pigus ir nekainuoja tiek, kiek „Volkswagen“ žadėjo visam pasauliui. Elektromobilio kaina viršija 40 tūkst. eurų.

Visgi dar šiemet tikimasi pristatyti ir pigiausią versiją, kuri turėtų kainuoti apie 30 tūkst. eurų. Įvertinus iniciatyvas, Lietuvoje toks elektromobilis galėtų kainuoti apie 26 tūkst. Kitąmet dienos šviesą išvys ir prabangiausia elektromobilio versija, nuvažiuojanti toliausiai.

Didelių pardavimų šiemet nesitikima, mat, pasirodo, pirmosios laidos modelių Baltijos šalys gaus vos 50. Iš jų poros dešimčių jau panorę ir užstatus palikę lietuviai.

Po porą valandų trukusio bandomojo važiavimo aišku viena: sėkmės šis modelis išties sulauks. Pirmiausia dėl to, kad tai – ne elektromobilių rinkos revoliucija, o evoliucija. Belieka sulaukti rudens, kada elektriniai „Volkswagen“ riedės ir Lietuvos gatvėse.