Beje, dar kartą atkreipkite dėmesį į modelio pavadinimą – jei anksčiau jis buvo rašomas įmantriai „cee‘d“, tai dabar – tiesiog „Ceed“. Akivaizdu, kad taip bus daugiau parodymų „Google“ paieškoje. O kad viskas neatrodytų per daug paprasta, korėjiečiai sugalvojo saldžią apeliaciją į Europos pirkėjus.
Ką ten korėjiečiai – kaip ir ankstesnės kartos mašina, jis buvo sukurtas Vokietijoje, Riuselsheime, o gaminamas Slovakijoje. Ir modelis Europos gyventojams tikrai gerai pažįstamas bei mėgstamas. Prisimenat pirmąją kartą, debiutavusią 2006 metais, kuri ir ne vienam lietuviui tapo pirma nauja mašina, įsigyta iš salono? Nebrangi, nors ir niekuo neišsiskiriančios išvaizdos, bet su ilga garantija. Ir, svarbiausia, šiuolaikiškesnio dizaino nei šalies keliuose važinėjęs (ir tebevažinėjantis) kelių dešimčių metų iš Europos atvarytas šlamštas.
Antroji karta, pasirodžiusi 2012 metais, jau buvo visiškai kitokia – žymiai išvaizdesnė, todėl dar daugiau pirkėjų traukė ne tik patrauklia kaina (kuri visgi augo augo ir išaugo iki klasės standartų, nors modeliai viliojo geromis komplektacijomis). Bet reikliausiems vairuotojams, tarp kurių – ir pagrindinių Europos leidinių apie automobilius bandytojams, važiavimo savybės buvo pernelyg vidutinės – tiek išskydusia pakaba, tiek ir vangiai veikiančia vairo sistema.
2018 metai. Esu ne kartą pastebėjęs, kaip sparčiai mokosi korėjiečiai. Atsiprašau, vokiečiai. Nes turėdami tyrimų ir vystymo centrą vienoje iš Vokietijos automobilizmo ištakų Riuselsheime, „Hyundai“ koncerno „Kia“ markė turėjo aiškų tikslą – modelį gimtajai Vokietijai. Ir rezultatas tikrai nustebino.
Jei pasikeitusi išvaizda – diskusijų objektas, tai negalima nepastebėti žymiai pagerėjusios salono apdailos, džiugina šiuolaikiniai varikliai su pirmą kartą „Ceed“ modelyje debiutuojančia DCT dviejų sankabų automatine pavarų dėže, važiavimo režimų pasirinkimas, pusiau savivaldžio važiavimo galimybė. O dar šis modelis jau kitais metais bus siūlomas ir kaip stilingas „Shooting Brake“ universalas – pirmą kartą šioje klasėje.
