„Daug talentingų motociklininkų nieko nepasiekė, nes galvojo, kad užtenka vien talento, o stengtis nereikia, tačiau jie klydo. Ruoštis reikia ištisus metus. Žiemą daug sportuoju salėje, bėgu, minu dviratį, vasarą stengiuosi kuo daugiau važiuoti motociklu“, – TV laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ pasakojo motokrosininkas.
Minti dviratį ir važiuoti motociklu A. Jasikonis išmoko beveik tuo pat metu, būdamas ketverių.
„Važiuoti motociklu buvo tėčio svajonė, tačiau tam jis neturėjo galimybių, trūko pinigų, todėl vėliau visa tai tėtis perdavė man. Kadangi šiuo sportu užsiimti pradėjau dar vaikystėje, prie jo gana greitai priprato ir mama. Visada jaučiau ir tebejaučiu didelį abiejų tėvų palaikymą“, – sakė sportininkas.
„Anksčiau svajojau bent sudalyvauti pasaulio čempionate. Apie lipimą ant podiumo net minčių neturėjau, o dabar jau svajoju patekti į viso čempionato geriausiųjų trejetuką. Kai kartu su geriausiais pasaulio motokroso lenktynininkais užlipau ant podiumo ir pamačiau trispalvę, apėmė neapsakomas jausmas. Tai buvo geriausia diena mano gyvenime. Tikiuosi, kad tokių bus dar daug“, – atviravo A. Jasikonis.
Lygindamas Lietuvos ir Belgijos trasas, sportininkas pastebėjo: „Lietuvoje ši sporto šaka tikrai populiarėja. Mes turime daug trasų ir motokroso sporto šaka užsiimančiųjų. Palyginti su Belgija, nors važiuotojų ši šalis turi daug daugiau, tačiau ten tėra keturios trasos, todėl manau, kad šis sportas tikrai gali išpopuliarėti Lietuvoje“.
A. Jasikonio įsitikinimu, bręstančiam motociklų kroso lenktynininkui būtina gera fizinė forma, ištvermė, ryžtas nepasiduoti.
„Kiekvienos varžybos yra tarsi dėlionė – rezultatas bus toks, kokį pats susidėsi. Labai svarbu, kad visos savybės būtų stiprios, nes net ir smulkmenos daro įtaką.
Pavyzdžiui, jei susipyksi su tėvais, tai apimtam blogų emocijų važiuoti nesiseks. Viskas tarpusavyje turi derėti, tik tokiu atveju pavyks pasiekti geriausių rezultatų.
Motokroso varžybose svarbus ir ūgis – žemesniam lenktynininkui važiuoti paprasčiau. Tiesa, pasaulio čempionate esu aukščiausias bei jauniausias savo klasės sportininkas, tačiau turiu savą važiavimo techniką, todėl problemų dėl ūgio nekyla, – pasakoja Lietuvos rinktinės narys. – Atėjus sunkiai dienai nepasiduokite. Būtent tai padėjo man. Daug kartų galvojau, kad jau viskas – neišeina ir nebedarysiu, bet nepasidaviau, stengiausi toliau. Manau, kad Lietuvoje yra daug sportininkų, kurie per anksti pasiduoda. Bet tai yra kvaila, jei nori kažką pasiekti, tikrai pasieksi.“
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
