O dar jeigu tas pasirinkimas nelabai ir prasilenkia su praktiškumu, laimi abi pusės – senamadiški vairuotojai gali džiaugtis alternatyvomis trijų raidžių SUV maskuote besidengiantiems nuobodyloms, o automobilių gamintojai – pasiteisinusiais sprendimais į rinką mesti kažką įdomesnio ir nepakilusio nuo kelio į didybės aukštumas.
Tokiu sprendimu galima pavadinti ir „Hyundai i30 Fastback“ automobilį, kuris atrodo lyg prieš srovę plaukiantis užsispyrimo įsikūnijimas, leidžiantis akims pailsėti nuo tradicijos kompaktiškųjų modelių visatoje, kur – arba hečbekai, arba universalai, arba kažkas keliais centimetrais aukštesne prošvaisa ir kokia nors nekokybiško kelio įveikimą sertifikuojančia raidele X padabinto, apsauginėmis plastmasėmis apkabinto mašinerijos vaiko.
O nenorintiems plaukti pasroviui, taip norisi išsaugoti žemesnės sėdėsenos, sportiškesnio, „seksualesnio“ kėbulo, modernaus, ir kišenės nedraskančio modelio pasirinkimo galimybę. Štai ir įžanga, kodėl mane sudomino ne konvencinio, korėjietišku golfu apsiskelbusio „Hyundai i30“ testas, o galimybė tūkstančio kilometrų pažinimo trasoje išbandyti būtent „Fastback“ – emocijas labiau audrinančią – versiją.
Palyginimai
Pirmas koziris – tarp nuobodaus kasdienio srauto (kai kas net pasakytų, kad tarp pačio „Hyundai“ automobilių srauto) „Fastback“ versija išsiskiria dizainu. Automobilį pamatęs vienas kolega švystelėjo subtilų pokštą, kad „Tesla Model 3“ ažiotažas gali šiam modeliui padaryti paslaugą – pažvelgus į „i30 Fastback“ profilį panašumo galima įžvelgti, nors dauguma palyginimų skamba minint „Mercedes-Benz CLA“. Bet kokiu atveju, lyginama su „premium“ markėmis...
„Fastback“ kėbulo tipas kol kas dar mūsuose nėra labai įprastas, mat tokių automobilių nėra daug. Pats pavadinimas išduoda sumanymą – jeigu suprimityvintai, tai turėtų būti per galinę kėbulo dalį, kuri yra švelnus tarpinis variantas tarp sedano ir kupė, išlaikant tą pačią emocinę proporciją, suteikti automobiliui tiek sportiško, tiek klasikinio ir su praktiškumu nesusipykusio modelio žavesį.
Be abejo, šiuolaikinių automobilių gamintojams įvaizdžio reikalams pastiprinti nesunku į savo kariauną pasitelkti dar ir galybę įvairiausių detalių: pradedant ratlankių dizainu ir dydžiu, o užbaigiant, pavyzdžiui, sportiškomis sėdynėmis, kurioms šiame automobilyje tikrai norisi rašyti riebų pliusą.
Atrodytų, lyg ir natūralu, įvaizdį suderinti su galimybėmis, tačiau čia – dar vienas triukas. „Fastback“ nebūtinai reiškia dinamiškumo pasaulyje visus riešutus išgliaudantį daiktą – oi, ne, čia ne to pasaulio dimensija. Štai bandytame automobilyje buvo sumontuotas 1,4 litro darbinio tūrio benzininis turbininis variklis, generuojantis 142 AG galią ir 242 Nm sukimo momentą apie 1,3 tonos sveriančiame kūne.
Bet turiu pasakyti – kasdienybėje šio motoro siūlomų „gėrybių“ visiškai pakanka. Nors dinamikos skaičiai nėra įspūdingi (nuo 0 iki 100 km/val. šis „i30 Fastback“ įsibėgėja per 9,5 sek. ir gali pasiekti maksimalų 203 km/val. greitį), tačiau automobilis važiuoja juntamai žvitriai ir traukos nepasigedau nė karto. Be to, ir mes ne autobanų pasaulyje gyvename.
Bandytame automobilyje sumontuota 7 laipsnių dviejų sankabų automatinė pavarų dėžė, mūsų ne kartą „apdainuota“ tiek „Hyundai“, tiek jos antrinės įmonės „KIA“ automobiliuose, yra puiki – ji algoritmuojasi absoliučiai klusniai vairuotojo akceleratoriaus paspaudimais užduodamiems pageidavimams ir yra akivaizdžiai sėkmingas korėjiečių kūrinys, į kurį automobilį jie šią transmisiją bemontuotų.
Reikalas – kitur. Akceleratorius pasižymi aiškiu uždelsimu, sukimo momento juntamas pikas yra kažkur virš 2000 aps./min., kas reiškia, kad tam tikrose situacijose tenka smarkiai mygti greičio paminą, o tada taip pat staigiai ją paleisti automobiliui impulsyviai „raunant“ pirmyn visa jėga. Šio efekto norėtųsi išvengti, tačiau, matyt, belieka priprasti.
Važiavimas
Be šio motoro „i30 Fastback“ siūlomas su 1 litro darbinio tūrio trijų cilindrų 120 AG galios turbobenzinine jėgaine, pasiekiančia 171 Nm sukimo momentą. Su šiuo varikliu automobilis nuo 0 iki 100 km/val. pagreitėja per 11,5 sek.
Abu variklius galima rinktis su mechanine 6 laipsnių pavarų dėže, galią perduodančia priekiniams ratams, o mūsų bandyta galingesnė versija galima ir su minėtu „automatu“.
Degalų taupymas – tikrai ne paskutinėje vietoje. Mes šiuo automobiliu nuvažiavome daug išvadų leidžiančius pasidaryti 922 kilometrus, vidutiniškai sunaudodami 6,3 litro benzino 100 km mišriu režimu. Gamintojo deklaracijoje nurodomi 5,6 litro, tad nuo „realių sąlygų“ nuklysta nedaug.
Pagal stilistiką galbūt šiam modeliui pritiktų ir didesnės galios pajėgumai, tačiau ieškantiems tokių sprendimų visada galima pagalvoti apie „i30 N“ versiją. Beje, sklando gandas, kad netrukus pamatysime ir „i30 N Fastback“ versiją su 275 AG galios varikliu... Jeigu tai tiesa, tuomet puikus korėjiečių sumanymas bus išpildytas iki galo! Vis dėlto dabar „Fastback“ labiau vadinčiau tiesiog stilistiškai sportiškesne apraiška.
Pakabos reguliavimai panašūs į tradicinio „i30“ – ilgiau nuvažiavęs pradedi suprasti, kad automobilis elgiasi labiau sportiškai nei komfortiškai, tačiau ir labai nuspėjamai. Posūkiuose jam nėra dėl ko bandyti nuslysti nei priekiu, nei galu, nebent pasitaikytų to norintis (sąmoningai ar ne) vairuotojas. Spyruoklės gal kiek per standžios ilgos kelionės pojūčių supratimu, bet „aiškus“ vairo mechanizmas leidžia jaustis užtikrintai greitai manevruojant.
Dar vienas dalykas, kurį reikia turėti omenyje kalbant apie važiavimo kokybę, yra tai, kad dėl išvaizdos „Fastback“ versijai skiriami gražūs 18 colių ratlankiai – sprendimas, negerinantis tamprios pakabos efekto. „Susirenkami“ absoliučiai visi kelio nelygumai, tad vairuotojui reikia pagalvoti, kurioje skalės tarp efektingos išvaizdos ir malonesnio vairavimo padaloje yra jo poreikiai.
Įranga
Na ir garso izoliacija, yra dalykas keliantis klausimų. Padangų triukšmas yra girdimas visą laiką, didesniu greičiu važiuojant autostradoje prie nuobodaus ūžimo gerokai prisideda ir aerodinaminis triukšmas, nors, pavyzdžiui, norint išgirsti variklį, reikia spustelėti smarkokai.
Kas maloniai nustebino, kad į galą žemėjantis kėbulas nepareikalavo iš esmės jokios aukos iš salono erdvės. Anaiptol – keturi lietuviško cepelinus valgančio sudėjimo suaugusieji juo gali keliauti be jokio diskomforto, o ant galinės sėdynės nepastebėjau vietos trūkumo nei kojoms, nei pečių ar galvos plote. Automobilio ilgis – 4455 mm, plotis – 1795 mm, aukštis – 1425 mm, o atstumas tarp ašių – 2650 mm.
Bagažinėje nesunkiai sutilpo kelioninis lagaminas, į lėktuvo saloną priimamas lagaminėlis bei keletas sportinių krepšių (žr. nuotrauką) – 450 litrų nedidelės šeimos kelionėms pakanka. Be to, bagažinės dangtis dėl šio kėbulo konstrukcijos atsiveria itin plačiai ir daiktus susidėti patogu. Bagažo talpos dydžiu „Fastback“ versija pranoksta 105 mm trumpesnį hečbeką (395 l) ir nusileidžia tik 130 mm ilgesniam universalui (602 l).
Be to, „Style“ komplektacijos modelis džiugino kokybiškomis (savo segmente) medžiagomis, geromis sėdynėmis ir gausia įranga, nekilo priekaištų ir surinkimui – per visą bandymų laiką nepasigedau nieko. Na, nebent tradiciškai pasakysiu, kad savo kelionėse pageidaujamų milijono USB jungčių neradau. Bet vietų puodeliams, smulkiems daiktams, telefonams – apsčiai, o iš speigo įšokus į automobilį greitai šyla ne tik sėdynės, bet ir vairaratis.
Ergonomikos prasme „Hyundai“ ištobulėjo jau su ankstesniais modeliais, tad nenuostabu, kad ir šiame – viskas savo vietose, jungiklių – protingai saikingas kiekis, o kas valdoma per jutiminį aukštos raiškos 8 colių multimedijos centrinį ekraną, dabartinės dizaino mados klyksmu iškilusį virš priekinio panelio, pasiekiama intuityviai, aiškiai ir be „smegenų“ uždelsimo. Atskiro teigiamo žodžio verta informatyvi navigacijos sistema.
Naujausiuose „Hyundai“ modeliuose montuojamos eismo juostos laikymosi sistemos efektyvumu esame įsitikinę ne kartą – jeigu norite pasilinksminti, galiu tik priminti, kaip mes autostradoje gąsdinome svečius iš Rusijos. Ne išimtis ir „i30 Fastback“ – jis man leido parašyti ne vieną šio teksto eilutę tiesiog kelyje (jautriosios sielos, juokauju!).
Bandytas „Style“ komplektacijos „i30 Fastback“ su 1,4 litro turbobenzininiu varikliu ir 7 laipsnių automatine transmisija kainuoja 24 tūkst. 990 eurų (analogiškai įrengtas universalas kainuos 1000 Eur daugiau, o hečbekas – 400 Eur mažiau). Mažiausiai – 19 tūkst. 590 eurų – prašoma už „Comfort“ versiją su 1 litro turbobenzininiu varikliu ir 6 laipsnių mechanine dėže. Atitinkamai sukomplektuota versija universaliu kėbulu kainuoja 19 tūkst. 990 eurų, o hečbeko – 18 tūkst. 990 eurų.
Kas labiausiai patiko: Automobilis atrodo geriau nei tradiciniai kompaktiškieji modeliai, o visos kitos savybės – tiesiog paveldėtos iš jų.
Kas labiausiai nepatiko: Norisi geresnės triukšmo izoliacijos.
