Viso automobilio dydžio atstumas, stabdant jį su senos kartos ir naujausios kartos ABS sistema ant asfalto su ledo atkarpomis. Dukart greičiau veikiantis sistemos jutiklis, skaičiuojantis apsisukimus – ir toks skirtumas tarp galimai tragiškos avarijos ir saugaus sustojimo be pasekmių.
Žinoma, niekam nelinkiu atsidurti tokioje situacijoje, bet tai – gyvenimas kelyje su kas akimirka kylančiomis netikėtomis situacijomis. Kaip ir kitas pavyzdys – ką tik ant ledo išdėliotus kugelius gana užtikrintai apvažinėjus „Ford Mustang“ automobiliu su galiniai varančiaisiais ratais, staiga automobilio kontrolė visomis prasmėmis išslysta iš rankų – tai šalia sėdintis inžinierius kompiuteriu išjungė šoninio slydimo kontrolės sistemą ir paliko veikti tik įprastą stabilizacijos kontrolę. Oi!
Žinoma, ypatingai gabių nutrūktgalvių neapsaugos nė viena elektronikos sistema, bet matant tokius akivaizdžius automobilio elgesio skirtumus, negali nepripažinti, kokia didelė pažangiausių sistemų įtaka saugumui.
Žinoma, svarbu ne tik programinė įranga, bet ir „geležis“, todėl Švedijos Šiaurėje dvi dienas vykusiame „Continental TechnikForum“ renginyje buvo pristatytos ne tik elektroninės saugumo sistemos, bet ir naujos žieminės padangos „WinterContact 860 S“, „VikingContact 7“, taip pat naujos kartos dygliai su guminiu paviršiumi.
Apskritai kalbant apie padangas, žieminės yra kur kas sudėtingesnis gaminys nei vasarinės – juk jomis tenka važiuoti ne tik esant tradicinei žiemos temperatūrai „apie 0“, bet ir šiltesniu oru, kai asfaltas sausas, arba, kaip visai neseniai įsitikinome, nukritus iki arktinio speigo, kur įprastos gumos padangos akimirksniu tampa lanksčios lyg medinė pliauska.
Na, o „Continental“ pagrindinis tikslas – „Vision Zero“. Eismas kelyje ne tik be žūčių, bet ir be eismo įvykių. Užduotis ypač ambicinga, bet žvelgiant į naujas savaeigio važiavimo technologijas, tai jau nebeatrodo tolima ir utopinė ateitis.
Ir jei praeitą vasarą pirmą kartą važiavau automobiliu, kuriame nebuvo vairuotojo, tai dabar pats sėdau prie vairo, tačiau kelių kilometrų ledo ir plūkto sniego trasoje nesukau nei vairo, nei liečiau pedalų – automobilis pats važiavo, vairavo, bėgėjosi ir pristabdydavo posūkiuose.
Žinoma, tai buvo iš anksto įrašytas maršrutas, bet tokia bus automobilizmo ateitis – kai patys to nenorėsime, galėsim perleisti automobilio vairavimą elektronikai.
Duomenys į tokius automobilius siunčiami iš serverio, kuriame surinkta informacija ir iš kituose automobiliuose esančių jutiklių, taip pat pati mašina vertina ją supančią aplinką. Pavyzdžiui, iš padangų gaunami duomenys apie kelio dangą (gruntinis kelias ar asfaltas), priekyje esanti kamera nustato, kokiu keliu važiuojama – ledu, sniegu, šlapiu arba sausu keliu. Tad, jei važiuojama slidžia danga ir iškyla susidūrimo pavojus, stabdžių sistema aktyvuojama gerokai anksčiau.
Žinoma, naujos galimybės – nauji ir iššūkiai, susiję su kibernetiniu saugumu, ypatingai akcentuojant tokias gyvybiškai svarbias sistemas kaip stabdžiai. Todėl diegiamos papildomos stabdžių sistemos, kurias galima būtų aktyvuoti, jei pagrindinė sistema išeitų iš rikiuotės ar ją būtų bandoma „nulaužti“.
Įspūdžius iš „Continental TechnikForum“ renginio žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
