„Peugeot 308 GTi“ testas: užantspauduoti ir neliesti!

Apie pirmuosius modernizuoto „Peugeot 308“ įspūdžius rašėme vasaros pradžioje, po bandymų kalnuose Vokietijos pakrašty, „Milka“ karvučių su cvambaliukais apsupty. Automobilio kartos vidurio atnaujinimas paprastai ypatingas tuo, kad gamintojas jau būna išgyvendinęs visas vaikiškas ligas, savo spuogelius parodžiusias anksčiau, tad didesni pokyčiai slypi švelniuose išvaizdos padailinimuose ir naujų elektroninių sistemų diegime, siekiant neatsilikti nuo sparčiai judančių pirmyn klientų lūkesčių.

Kuriuos, žinoma, pakursto per tą laiką pasirodantys nauji ar naujesni konkurentų modeliai.

Bet ypatingų versijų atnaujinimas visada kelia padidintą jaudulį – kaip ir mūsų aptariomojo objekto atveju. Juk čia automobilis su ženkleliu GTi, su 270 AG trankiomis sinusoidėmis drebančia širdele: o gal jos varinėjamas kraujas dabar teka dar greičiau ir adrenaliną per vairuotojo kūną išsklaido dar efektyviau?

Na, iš tiesų tai niekas čia ypatingai nepasikeitė – tik išvaizda tapo dar kiek skoningesnė. Bet ir pasidžiaukime tuo – nieko liesti nereikia, „308 GTi“ gamybos konvejerį „Peugeot“ fabrike reikia užantspauduoti su prierašu „nieko neliesti“ ir palikti savieigai. Nes nesinorėtų, kad kam nors šautų „fantastiška“ mintis keisti vieną smagiausių koncerno modelių.

Anatomija

Taigi, pasikartokime „Peugeot 308 GTi“ anatomiją. Širdis – 1.6 litro darbinio tūrio keturių cilindrų turbobenzininis, priklausomai nuo modifikacijos, 250 arba 270 AG (bandyme dalyvavo pastarasis, tad toliau kalbėkime apie jį) galios ir 330 Nm maksimalaus sukimo momento variklis, kuris savo plakimu abejingų nepalieka.

Nors automobilis yra saikingai agresyvus savo išvaizda, o ir važiuoti geba ramiai it kasdienis tradicinis hečbekas (gamintojai net bando įtikinti naivuolius, kad kažkam užteko kantrybės „308 GTi“ važinėti vidutinėmis 4,1 litro benzino sąnaudomis šimtui kilometrų), tačiau pakanka tik spustelti dinaminio važiavimo mygtuką, priverčiantį kraujo spalva persidažyti prietaisų skydelį, ir įvyksta ponų Džekilo ir Haido santykio verta transformacija.

Nuo 0 iki 100 km/val. „308 GTi“ įsibėgėja per 6 sekundes, palydint smagiam išmetimo sistemos rezonavimui. Gaila tik, kad šis „organas“ yra dirbtinis, į saloną transliuojamas tiesiogine to žodžio prasme – per garso kolonėles.

Automobilio pilotą džiugina malonus sunkesnio ir tikslaus mechanizmo vairo jausmas, jautrūs, tikslūs stabdžiai – puikiai juntamos tiek rankytės, tiek kojytės. Mechaninė šešių laipsnių greičių dėžė reikalauja pripratimo: pavaras reikia jungti užtikrintai, tiksliais judesiais, nes svirties eiga nėra iš trumpiausių, tačiau veiksmo sėkmingumą palydi tam tikras patvirtinantis švelnus atoveiksmis, lyg „kliktelėjimas“ be garso.

Ir tai, kartu su dirbtiniu išmetimo garsu, yra vieninteliai rimtesni pabambėjimai automobilio atžvilgiu. Mat visais kitais aspektais, jis tiesiog teigiamų emocijų kaitintojas. Įsijungiame dinaminį važiavimo režimą, prieš akis išnyra elektroniniai realiu laiku pasiekiamų arklio galių, niutonmetrų bei turbinos slėgio parodymai ir belieka pasiruošti tankiau kvėpuoti.

Stuburas – automobilio važiuoklė – tvirtas ir sportiškas, kitokio šiame automobilyje kažin ar besitikėtum, ypač susivokdamas greitame vingyje, kad galimybių riba vis dar kažkur labai toli. Bet lazda toli gražu neperlenkta – net ir akmenimis grįsta gatvė sostinės senamiestyje smarkiai nemasažuoja vairuotojo stuburo slankstelių, o ilgesnė kelionė įveikiama be diskomforto.

Savo parametrais GTi versija nesiskiria nuo tradicinių 308-ųjų: automobilio ilgis – 4253 mm, plotis – 1863 mm, aukštis – 1472 mm, atstumas tarp ašių – 2620 mm, o bagažinėje telpa solidus 470 l krovinys.

Prancūzams kažkas nutiko

Priekinis minkšto plastiko panelis sportiškai apsiūtas raudonu dygsniavimu, juo nubanguotos ir labai patogios, gerą šoninį prilaikymą turinčios tradicinės odos ir alkantaros mišinio „Peugeot Sport“ sėdynės. Dygsniais padabinti ir daugiau aukštesnės klasės jausmo suteikiantys odiniai intarpai durelėse bei plonyte, perforuota ir prie rankų gerai limpančia oda padengtas mažytis vairas.

Beje, jo sportiškumas nėra išskirtinis GTi bruožas – nedidelio skersmens žemai nuleistas vairas su nupjauta viena arba dviem plokštumomis dabar būdingas visiems naujiems „Peugeot“ modeliams ir tuo juos apskritai išskiria iš kitų gamintojų.

Bet GTi reikia atskirai pagirti už kokybės jausmą salone – medžiagų parinkimas, ergonomika, pasižyminti kiek netikėtu prancūzų gamintojams paprastumu. Mygtukų kiekis sunykęs iki minimumo, dauguma nustatymų parenkami per 9,7 colių įstrižainės centrinį ekraną, padengtą lyg stikliniu plastiku – gražu, patogu ir paprasta.

Praeiviams žinoma labiausiai į akis krenta priekinio buferio papildomi aerodinaminiai elementai, visą arkų plotą išnaudojantys 19 colių skersmens, sportinėmis „Michelin Pilot Sport“ padangomis apmauti ratlankiai ir plastikiniame difuzoriuje sumontuoti du solidūs išmetimo vamzdžiai. Gaila tik, kad iš tų vamzdžių melodija sklinda tyliai – nieko panašaus į kokį trankų kankaną, daug panašiau, kad į užmarštį grimzta vis daugiau aistringų dalykų.

Tačiau, kaip ir minėjau, be šių elementų „Peugeot 308 Gti“ išlieka sąlyginai kuklus, nerėkiantis savo išvaizda, tačiau pribloškiantis galimybėmis. Prancūzams kažkas nutiko...

„Peugeot 308 GTi“ mūsų šalyje kainuoja nuo 30 tūkst. 900 eurų. Už šią kainą į komplektaciją jau įtraukti priekiniai pilnai LED žibintai, priekiniai ir galiniai parkavimo davikliai, beraktė sistema, multimedija su navigatoriumi ir 9,7 colių ekranu bei 6 garsiakalbiais, „Torsen“ riboto slydimo diferencialas, minėti ratlankiai su padangomis, elektroninės saugumo ir komforto sistemos bei kiti priedai.

Kas labiausiai patiko: Avies kailyje slypintis liūtas be problemų atlieka abu vaidmenis.

Kas labiausiai nepatiko: Natūralaus garso nepakeis joks sintezatorius.