S.Loebas (ekipažo šturmanas Danielis Elena) važiavo tiksliai pagal planą, stengdamasis išlaikyti „komfortišką“ sau režimą, nesiekdamas bet kokia kaina nugalėti. Matėsi bandymų „prisimatuoti“ greitesnį tempą, bet Sebastienas nusprendė, kad rizika darosi perdidelė, finišavo antras (būtų užtekę ir šešių trečiosios vietos taškų) ir tapo Pasaulio čempionu, tokiu būdu išlaikydamas praėjusiais metais laimėtą titulą.
Čempionas, vadinasi, vairuotojas, mokantis vairuoti ir valdyti automobilį, mokantis važiuoti automobiliu greičiausiai pasaulyje. „Mokantis“ reiškia, kad, jei jis ta pačia trasa važiuotų ne vieną, o šimtą kartų, kiekvieną kartą pravažiuotų ją be klaidų ir taip pat greitai. Arba dar greičiau. „Vairuotojas“ reiškia, kad ne lėktuvo ar kokio „bolido“ pilotas, o žmogus, vairuojantis tokios pat principinės sandaros automobilį, kaip mes su Jumis. Darantis tai beveik tobulai. Panašu į S.Loebą, ar ne? Nėra argumentų ginčui, jis tikrai greičiausias. Aštuonios pergalės dar nepasibaigusio čempionato etapuose ir šešios iš eilės kalba pačios už save.
Labai įdomu, ką Sebastienas veiks kitą sezoną. Sklinda įvairios kalbos, pastaruoju metu pasigirdo ir tokia versija, kad gali būti, jog S.Loebas liks su „Citroen“. Tokiu atveju 2006-jų sezoną Sebastienas vairuotų gamintojo remiamos privačios komandos automobilį. Tikėtina, jog taip sėkmingai baigianti šį sezoną „Citroen WRC“ komanda sugrįš į pasaulio čempionatą 2007-aisiais (kol kas kalbama, kad „jei pavyks gerokai sumažinti dalyvavimo kaštus“), tada Sebastienas vėl grįžtų prie „tikro“ WRC automobilio vairo.
Bet kuriuo atveju dabar, kai įtampa kovojant dėl pergalės čempionate jau neslegia, S.Loebas galės laisvai siekti (jo paties žodžiais tariant) labai geidžiamos pergalės Korsikoje. Vargu, ar kas nors pajėgs jam pasipriešinti.
Marcusas Gronholmas pergalę gavo dovanų iš Petterio Solbergo. Bet sportas yra sportas, jame pirmoji vieta tik viena. Marcusas iš tikrųjų važiavo (kaip ir Velse) puikiai. Trisdešimties sekundžių ribose atsiliekantis ekipažas, jei lyderis suklystų ir, pavyzdžiui, apsisuktų trasoje, iš karto imtų pirmauti. Tokioje situacijoje P.Solbergas visą laiką jautė neleidžiantį atsipalaiduoti spaudimą.
Reikia pripažinti, kad M.Gronholmas „sutramdė“ Markko Martino per visą sezoną neįveiktą „Peugeot 307 WRC“. (Prisimenate, kalbėjome apie gan komplikuotą šio automobilio valdymą ir ypatingą būdą, kai automobilis „prigesinamas“ stabdžiu, tuo pat metu akceleratorių laikant „dugne“? Matyt, tai viena iš Marcuso atrastų priemonių. Įprasta vairavimo technika taip pat reikalauja abiejų kojų darbo vienu metu, tačiau stabdžių pedalas tokiu atveju naudojamas kiek kitaip, jo reikia mažiau.) Drėgnose slidžiose trasose M.Gronholmas yra vienas greičiausių, dažnai jis lenkia S.Loebą ir kartais net P.Solbergą, kurio „Subaru“ tarsi tokiems keliams sukurtas. Tiesa, kai keliai pradžiūsta, S.Loebas tampa „be konkurencijos“.
Japonijos žvyras buvo taip pat gana slidus, palaidas jo sluoksnis virš kietesnio pagrindo dažnai siekė net aštuonis centimetrus. Keliai vietomis priminė suomiškus, ypač tuos, kurie Suomijoje yra naujai restauruoti, kur žvyras dar nespėjęs pavirsti „beveik asfaltu“. Kitur, kaip minėjo net keletas vairuotojų, trasos gerokai priminė Naująją Zelandiją.
O kas „japoniškoje Zelandijoje“ atsitiko P.Solbergui? Beveik visą ralį gražia persvara pirmavęs, jis priešpaskutiniame GR išskrido iš trasos. Automobilis buvo apdaužytas, gerokai pažeista važiuoklė ir stabdžiai, ralio tęsti jis jau negalėjo. Priežastis – tikriausiai kažkurio prieš Petterį važiavusio automobilio išverstas ir kaip tik trajektorijoje atsidūręs 21 kg akmuo, kurį „Subaru Impreza“ kliudė priekiniu dešiniu ratu. Sunku P.Solbergą apkaltinti suklydus, tai tiesiog nesėkmė, kuri sporte statistiškai neišvengiama. Petteris vos neverkė.
Geroji „Subaru“ komandai šio ralio išvadų pusė yra ta, kad, kaip sakė komandos vadovas D.Lapworthas, „dabar pagal technikos pajėgumą ir galimybes esame ten, kur ir privalome būti“. Artimiausios varžybos parodys, ar tikrai pastarieji pakeitimai pakaboje yra „naujas lygis“.
Be to, pasisekė Chrisui Atkinsonui, kuris, iškritus P.Solbergui, liko trečias. Chrisas, nugalėjęs keletoje GR, net kurį laiką pirmavęs absoliučioje įskaitoje, pirmą kartą užlipo ant WRC apdovanojimų pakylos. Puikus jauno sportininko laimėjimas. Tikėkimės, jog jis išsilaikys top-komandoje. Gal žiebiasi nauja WRC žvaigždė?
„Mitsubishi“ ekipažai pirmasias dvi dienas (užimdami 5, 6 ir 13 vietas) laikėsi pakankamai gerai. Tik Harri Rovanpera skundėsi šviesų problemomis važiuojant naktinį GR. Broliai Panizzi finišavo vienuolikti, Harri penktas, o Gianluigi Galli, pretendavęs į ketvirtąją vietą, turėjo pasitraukti iš kovos po to, kai sudaužė automobilio galinę pakabą.
„Ford“ (šeštoji ir septintoji vietos) toliau muša „finišavimo taškų zonoje“ rekordus. Šį kartą – penkiasdešimt septintas toks finišas iš eilės. Vis dėlto „Ford Focus RS World Rally Car“ yra puikiai subalansuotas ir pakankamai greitas automobilis.
Taigi, galima sakyti, visos komandos turėtų būti patenkintos rezultatais. Tame tarpe ir „Subaru“, kuri, praradusi pergalę, vis dėlto „parodė, kad gali“, ir net „Škoda“, kuri turi viltį vardu Collinas McRae'us.
Šiuo metu jau aiškėja ir kita įdomi informacija apie WRC. Apie tai – kitoje straipsnelio dalyje.
