Eksploatacinius automobilių skysčius gaminančios bendrovės „Lesta“ Mokslinių tyrimų ir produktų kūrimo vadovė Živilė Dumčiuvienė sako, kad renkantis aušinimo skystį reikia vadovautis automobilio gamintojo instrukcija.
„Kokias technologijas, ar kokias specifikacijas turi atitikti aušinimo skystis nurodyta automobilio „remonto ir techninės priežiūros vadove“. Pagal nurodytas specifikacijas ir parenkamas aušinimo skystis“, – sako Ž. Dumčiuvienė.
Pašnekovės teigimu, viena labiausiai paplitusių aušinimo skysčių klasifikacijų yra pagal „Volkswagen“ koncerną. Joje kaip orientacija yra nurodomi ir automobilio pagaminimo metai. Automobiliams, pagamintiems iki 1997 m. reikalingas G11 aušinimo skystis. Automobiliams, pagamintiems nuo 1997 – G12/G12+, nuo 2008 – G12++, nuo 2011 – G13.
Anot Ž. Dumčiuvienės, renkantis aušinimo skystį reikia įvertinti ir gamintojo patikimumą: „Ar gamintojas turi patirties šioje srityje, ar turi galimybes ir tikrina pagrindines aušinimo skysčio savybes: t. y. užšalimo temperatūrą, skysčio klampumą skirtingose temperatūrose, putojimą, bei, svarbiausia, antikorozines savybes. Ar bus apsaugoti metalai nuo korozijos ir kuriam laikotarpiui, esantys aušinimo sistemoje“, – aiškina specialistė.
Aušinimo skystį būtina keisti pagal gamintojo nurodymus. Dažniausiai tai būna 2 metai, tačiau yra ir ilgaamžių „long life“ skysčių, kuriuos reikia keisti kas 5 metus, sako Ž. Dumčiuvienė.
Jei nepakeisi, gali laukti bėdos
Prieš žiemos sezoną taip pat būtina atkreipti dėmesį į aušinimo skystį: ar ne laikas jį keisti, ar jo nėra per mažai.
„Jei vasaros metu buvo trūkumas ir į sistemą buvo įpilta vandens, ar kitos markės/gamintojo aušinimo skysčio, taip pat rekomenduojame pasikeisti. Dėl skiedimų, sistemoje skystis gali turėti žemesnes užšalimo temperatūras, nuosėdų (jei sumaišyti keli neaiškios kilmės skirtingi aušinimo skysčiai)“, – sako pašnekovė.
Itin svarbu, kad skysčio užšalimo temperatūra būtų bent -35 laipsniai, įspėja Ž. Dumčiuvienė. Jeigu užšalimo temperatūra bus aukštesnė, paspaudus šaltukui skystis gali užšalti ir pradėti plėstis – gali pažeisti aušinimo sistemos dalis.
„Pagamintas glicerino pagrindu – klampus skystis – gali nespėti tinkamai cirkuliuoti, ir karštis gali deformuoti stūmoklių, cilindrų blokų ir variklio galvutės paviršių“, – apie dar vieną grėsmę įspėja ekspertė.
Langų plovimo skystis
Ž. Dumčiuvienė taip pat įspėja, kad prieš žiemą būtina pasirūpinti ir specialiai tam sezonui pritaikytu langų plovimo skysčiu. Ji sako, kad kokybiškas ploviklis negali būti per daug pigus.
„Pigesnis langų ploviklis reiškia pigesnes žaliavas. Pavyzdžiui, žieminio langų ploviklio gamyboje naudojami etanolio ir metanolio spiritai. Etanolis turi specifinį alkoholio kvapą, todėl žieminis langų ploviklis pasižymės specifiniu kvapu, kad jį „užmaskuotų“, reikia naudoti kokybiškus kvapus. Norint gauti pigesnį produktą gamintojai naudoją metanolį , t. y. bekvapę nuodingą medžiagą (Lietuvoje leidžiama produkte iki 10%)“, – sako specialistė.
Taip pat ji sako, kad žiemą purvas yra kitoks negu vasarą, todėl ploviklis turi nereaguoti su kelio druskomis ir puikiai valyti, kai už lango spaudžia šaltukas. Taip pat ploviklis turi nereaguoti su polikarbonatu – plastiku, iš kurio gaminami automobilių žibintai.
Kaip išsirinkti? „Skaityti sudėtį, taip klientas žinos kodėl skiriasi kaina. Taip pat kainą sudaro pakuotė – kuo ji patogesnė ir saugesnė, tuo ji brangesnė. Nepirkti iš nepatikimų pardavimų vietų“, – sako Ž. Dumčiuvienė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas docentas Saugirdas Pukalskas sako, kad renkantis automobilio alyvą daug vietos fantazijai nėra palikta – reikia klausyti gamintojo nurodymų.
„Šiais laikais jau nėra žieminės/vasarinės alyvos. Reikia pilti tokią, kokią rekomenduoja automobilio gamintojas ir viskas bus gerai. Nereikia bandyti sutaupyti, nes gamintojas geriausiai žino, kokios alyvos reikia, kokios turi būti jos savybės“, – sako S. Pukalskas.
Kaip pavyzdį jis mini variklius, kurių išmetimo sistemose yra kietųjų dalelių filtrai. Tokiems varikliams netinka alyva, kurios peleningumas yra aukštas, nes gali užsikimšti filtrai. Kad apsisaugotumėt nuo panašių nemalonių situacijų, pašnekovas rekomenduoja važiuoti į servisą, kur ir pasakys, kokia alyva labiausiai tinka konkrečiam automobilio modeliui.
„Serviso knygelėje dažniausiai būna parašyta, kokios alyvos reikia. Taip pat yra įvairiausi žinynai, kur yra tie duomenys. Bet prie tų žinynų reikia turėti priėjimą – pirkti licenciją. Arba tiesiog galima nueiti į servisą arba parduotuvę, pasakyti, koks yra jūsų automobilis, pagal tai jie ir parinks“, – sako docentas.
