Tikrini, tikrini, tikrini, bet vis tiek nesutikrinsi
Televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas žurnalistas Valdas Vilūnas dar kartą patvirtina daugeliui žinomą faktą – prieš perkant automobilį jį būtina patikrinti autoservise. Tačiau ir atlikus tai negali būti tikras iki galo.
„Absoliučiai visko sutikrinti neįmanoma. Lietuviai yra gabūs, išradingi automobilių pardavėjai. Kartais, kai nuvažiuoju pažiūrėti, kokius automobilius parduoda, ir pamatau, kiek stovi neprižiūrėtų, niekaip nesuprantu, kas gali tokius, kabutėse, automobilius pirkti. Pasirodo, kad gali. Aikštelės nėra begalinės, vienus automobilius parduoda, kitus atveža – ratas vis sukasi“, – sako V. Vilūnas.
Gudrybė numeris vienas – rida
Čia pašnekovas atsimena savo draugo istoriją: „Mano vienas draugas prieš septynerius metus nusipirko panaudotą „Volvo“. Buvo deklaruota, kad pravažiuota 180 tūkst. km, bet paskui išsiaiškino, kad buvo pravažiuota beveik milijonas. Buvo vargo – viskas suvažinėta, pavargę, gedimai lindo vienas po kito. Labai nukentėjo, kad nepasitikrino servise, kur žmonės išmano tokius dalykus.“
Dažnai minima išeitis – autoservisų knygelės, kurių egzistavimą prie automobilio privalumų neretai nurodo pardavėjai. Tačiau V. Vilūnas ir čia išlieka skeptiškas – knygelės parodo ne viską.
„Taip, bet ir su tomis knygelėmis kyla problemų. Kai kurie automobilių kompiuteriai nerodo, ar rida buvo atsukta, ar nebuvo. Tie, kurie pardavinėja, kurie nori įtikti, patikti ir parduoti, jie viską susitvarko savaip“, – sako ekspertas.
Tiesa, V. Vilūnas prideda, kad ne visi šalyje parduodami automobiliai yra su pakoreguotais odometro rodmenimis. Tačiau jis kviečia įtariau žiūrėti į senus automobilius, nukeliavusius palyginti nedaug kilometrų.
„Anksčiau, prieš kokius 8-erius metus, atsukdavo iki 180 tūkst., dabar tikriausiai yra kitokia mada. Bet, pavyzdžiui, jeigu yra automobilis iš Vokietijos, kuriuo naudojosi koks nors vadybininkas, tai būna tikrai daugiau nuvažiuota. Iš pirmo žvilgsnio tokie automobiliai galbūt atrodo gerai, bet viduje – ir varikliai pavargę, ir pakaba, ir transmisija“, – įspėja žurnalistas.
V. Vilūnas sako, kad dažnai pardavėjai nuslepia, kad automobilį „ėda“ rūdys. Taip pat dažnai nepasakoma ir apie buvusias avarijas, remonto metu naudotas nekokybiškas detales. Anot jo, taip pat svarbu, kaip automobilis važiuoja: „Ar netraukia, kaip žmonės sako, į vieną, į kitą pusę. Ratų geometrija turėtų būti tvarkinga.“
Pirkimo-pardavimo sutartis išgelbės ne visada
Automobilių turguose vis labiau populiarėja praktika pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Joje pardavėjas privalo surašyti viską, ką žino apie automobilio trūkumus – kur „įsiveisusi“ rūdis, kur būta stuktelėjimo į stulpą ar kitą automobilį.
Jeigu pardavėjas nuslepia gedimus – sutartis gali būti panaikinta, o žmogus turi teisę kreiptis į teismą ir bandyti reikalauti grąžinti pinigus. Tačiau jeigu pirkėjas nori išvengti problemų, jis taip pat neturėtų tylėti, o atidžiai stebėti, vertinti, ir pamačius defektą – prašyti, kad jis būtų įrašytas į sutartį. V. Vilūnas sako, kad pastebėti gedimai turi lemti ir galutinę automobilio kainą.
Jeigu po sandorio visgi pastebima, kad kažkoks gedimas nebuvo įrašytas į sutartį, reikalauti pinigų be teisininkų pagalbos gali būti sudėtinga.
„Čia jau reikia kreiptis į teisininkus. Gal yra įstatymus išmanančių žmonių, kurie irgi galėtų tai padaryti. Bet, pavyzdžiui, kaip nustatyti, kiek yra rūdžių, kaip nustatyti, kokios detalės yra blogos, arba kad ratai stovi netiesiai? Tokius dalykus turėtų nustatyti ekspertai ir juos pateikti teisine kalba“, – problemos sudėtingumą įvardija V. Vilūnas.
O kaip yra su perdarytais automobiliais?
Skelbimuose kartais sušmėžuoja ir automobiliai, kurių vairas buvo arba vis dar yra dešinėje pusėje. Tokiu atveju reikia tokį automobilį perdaryti – perkelti vairą į kairę, lietuviams įprastą pusę.
Įmonės „Auto ekspertas“ vadovas Nerijus Kudarauskas sako, kad tokių automobilių savaime bijoti nėra reikalo. Tačiau svarbu, kad automobilis būtų perdarytas pagal nustatytus techninius reikalavimus ar vadovaujantis gamintojo parengtais perdirbimą ir kėbulų montavimą aprašančiais dokumentais.
„Jeigu tai yra perdarymas pagal gamintojo nustatytą metodiką – tuomet tikrai neverta bijoti. Tačiau kai yra meistrai, kurie remontuoja ir neaišku, kaip remontuoja – tada kita situacija. Visiškai bijoti gal ir nereikia, bet pravartu atkreipti dėmesį“, – kalba N. Kudarauskas.
Visgi gali iškilti problemų įregistruojant ne pagal gamintojo metodiką perdarytą automobilį arba atliekant jo techninę apžiūrą. Dėl šios priežasties, jeigu perkamas automobilis yra perdarytas, svarbu pardavėjo prašyti dokumentų, kurie tai įrodytų.
„Jūs turite automobilį. Norite, pavyzdžiui, pailginti ratų bazę – padidinti atstumą tarp ratų centrų. Jūs pasiimat gamintojo nurodymus, kaip tai galiu padaryti, kur galiu pjauti rėmą, kaip galiu tai daryti ir t. t. ir jūs tai pasidarot.
Tada kreipiatės į ekspertizių įmonę, parodot visą gamintojo dokumentaciją, kaip galima buvo padaryti, parodot, kad jūs taip padarėt. Įmonė, pagal galimybes, patikrina transporto priemonės, jos techninės dokumentacijos bei nustatytų techninių reikalavimų atitiktį ir patvirtina, ar automobilis tikrai perdarytas tinkamai“, – kalba pašnekovas.
