Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, reikalavimai, taikomi organizatoriams ir nacionaliniams valdymo organams – federacijoms – gimstantys kur kas aukštesniame lygmenyje, paprastai yra deleguojami tarptautinių (pasaulinių) sporto asociacijų. Savaime suprantama, kad federacijos ir joms paklūstantys organizatoriai turi jų laikytis.
Ne išimtis ir Lietuvos motociklų sporto federacija bei čempionatus organizuojantys klubai. Teoriškai, taisyklėms turi paklūsti tik asociacijos nariai: vadinasi, griežtos saugumo taisyklės ir visokeriopai apibrėžtos varžybų organizavimo „dogmos“ gali būti netaikomos, jei varžybos yra nesankcionuotos. Bet ar nuo to trasoje pasidaro saugiau?
Pasivažinėjimas ar čempionatas?
Deja, didžioji dalis taisyklių sukuriamos nutikus itin skaudiems incidentams. Laimei, kad pastarojo pavyko išvengti ir praėjusį šeštadienį Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje, vykstant, kaip patys organizatoriai įvardijo, Baltijos šalių čempionato etapui. Nors didžioji dalis sportininkų tą patį savaitgalį suko ratus dalyvaudami oficialiame Lietuvos čempionate Lenkijos „Tor Poznan“ trasoje, dalis motociklų sporto entuziastų susirinko ir į Kačerginėje organizuojamą renginį.
Tiesa, šioje vietoje nereiktų susiklaidinti: čempionatas ir varžybos – nėra tas pats. Bet kurios tarpusavio varžytuvės paprastai čempionato statuso neįgauna vien organizatoriui panorėjus: bet koks čempionatas turi būti suderintas su federacijomis ir atitikti visus saugaus varžybų organizavimo reikalavimus. Šiuo atveju, motociklų federacijos teigimu, „Coffee racers“ organizuotas renginys buvo nei suderintas su federacija, nei apskritai – sankcionuotas. Tai ne pirmos šios asociacijos organizuojamos varžybos, tačiau šį kartą, nors dalyvių renginyje ir nebuvo daug, įvykių, kurie sukeltų motociklų sporto bendruomenės bruzdesį, tikrai užteko.
Kaip pranešė Lietuvos motociklų sporto federacijos žiedo komitetas, „po liepos 8 dienos renginio Kačerginėje, į mus kreipėsi keli asmenys su susirūpinimu ir skundais dėl motociklų renginio kokybės, saugumo ir atsakingų asmenų profesionalumo stokos. Pasak jų, renginį vykdė asociacija „Coffee racers“. Taip pat, minėti asmenys, dalyvavę renginyje, pateikė savo komentarus, pastebėjimus, nuotraukas ir video medžiagą.“
Šiuo atveju, kalbama apie skaudžią vieno iš sportininkų avariją. Pastarasis – vos per plauką liko gyvas, o sunerimę sportininkai diskutuoja, kur tuomet jiems dėtis, net jei ir uždaroje trasoje nėra sudaromos saugios sąlygos važinėtis?
Motociklų sporto entuziastai: „Į trasą važiuojame, nes tikimės, kad ten bus saugu“.
„Seniai dalyvauju ir važinėju – tiek aš pats, tiek mano draugai. Į trasą važiuojame būtent todėl, kad ten turi būti užtikrintas saugumas. O dabar sportininkai per plauką liko gyvi ir gali švęsti savo antrąjį gimtadienį“, – pasakojo „Superbike“ įskaitoje Lietuvos čempionate paprastai dalyvaujantis Tomas Januška.
„Teisėjavimas iš tikrųjų buvo žemo lygio. Motociklų sporte nėra nerimtų incidentų, o čia, nukritus vienam sportininkui, teisėjai visai nesureagavo. Dalyviai nebuvo įspėti jokiomis vėliavomis apie įvykusią avariją ir trasoje likusį motociklą. Panašu, kad motociklas jau kurį laiką gulėjo ant žemės, o teisėjai nesignalizavo jokiomis vėliavomis apie įvykusį incidentą.
Iš paskos važiavęs mano draugas atsiliko nuo prieš jį esančio sportininko kokius 20 metrų. Priešais važiavęs motociklininkas nebuvo perspėtas apie situaciją priekyje ir užlėkė ant jo. Gerai, kad mano draugas nepervažiavo sportininko“, – apie itin skaudžią savaitgalio renginio metu įvykusią avariją pasakojo T. Januška.
„Atvažiuoji, nes tiki, kad gausi kokybišką teisėjų darbą bei gerai ir saugiai praleistą laiką. Po tokių savaitgalių nesinori nei draugams leisti važiuoti, nei lėkti į trasą pačiam. Taip neturėtų būti. Gerai, kad važiavo lėtesni sportininkai. O jeigu būtų lėkę „Superbike“ dalyviai – tai juk visai kiti greičiai! Abejoju, ar nebūtų žuvusiųjų“, – savo mintimis dalinosi lenktynininkas.
Jam pritarė ir kiti savaitgalio renginyje dalyvavę ir filmuotą incidento medžiagą pateikę sportininkai.
„Mes ilgai analizavome incidento video. Kad ir kaip beskaičiuotume, jeigu jau iš trasos motociklininkas spėjo pasitraukti ir nueiti, motociklas guli važiuojamoje dalyje tikrai bent pusę minutės. O kaip matosi ir medžiagoje, nė vienas teisėjų postuose apie avariją neperspėjo, kai, iš tikrųjų, tik iš jų ir galėjome sužinoti apie trasoje gulintį motociklą. Jis buvo ne tik viduryje trasos, bet tik užkilus ant kalno – išeina kaip ir akla vieta – ir be teisėjų perspėjimo gulinčio motociklo laiku pastebėti praktiškai neįmanoma.
Taip ir nutiko: užkilęs į kalną draugas rado motociklą vidury trasos ir nebeturėjo kur trauktis, važiavo tiesiai ir dėl to nukrito po ratais iš paskos važiavusiam draugui. Ten – jau laimės dalykas, kad vos šalmu kliudė iš paskos važiavusio motociklą ir jis sugebėjo išvairuoti. O vėliavų – jokių. Suprastume, jei avarija būtų nutikusi „čia ir dabar“: tuomet galbūt tikrai reikia bent kelių sekundžių spėti sureaguoti ir perspėti. Bet tai – tikrai ne ta situacija. Per kiek daugiau nei minutę galima įveikti visą trasą – juk tikrai nėra maži greičiai, o čia per plauką pavyko išvengti itin skaudžios avarijos“, – apie nufilmuotoje medžiagoje matomus vaizdus pasakojo sportininkai.
„Jau iš ryto matėme, kad kažkas ne taip – vartai į trasą nesaugomi, atrodo, bet kas iš gatvės atlėkęs, niekieno nepastebėtas, galėjo patekti į trasą. Jau antrojo važiavimo metu vienam iš sportininkų pabiro detalės trasoje. Vienoje vietoje užtikome detalę, kitojde. Bet niekas neperspėjo, kad trasoje yra nesaugu, ar tuo labiau, niekas nestabdė važiavimo. Į trasą važiuojam vien dėl to, kad yra tas saugumas, kažkas tau praneš, jei kas nors ne taip, to bent jau norėtųsi. Visi turime šeimas, norime į namus iš trasos grįžti sveiki ir gyvi“, – mintimis dalinosi ekstremalaus sporto mėgėjai.
Motociklininkas Vitas Lopinys: „Varžybose, privalo būti pakankamas kvalifikuotų teisėjų skaičius“
Nors, dalyvių teigimu, įvykęs renginys savo saugumu toli gražu nepriminė ne tik čempionato etapo, bet ir paprastos treniruočių dienos, svarbu būtų nepamiršti, ko tikimasi iš aukšto lygio varžybų ir, tuo pačiu, organizatorių. Jau daug metų motociklu lenktyniaujantis ir žiedo plento komisijai Lietuvos motociklų federacijoje priklausantis Vitas Lopinys akcentuoja, kad pagrindiniai visų dalyvių saugumą užtikrinantys elementai – tai teisėjų kiekis ir kompetencija.
„Kalbant apie šį konkretų renginį, negaliu pakomentuoti, kas buvo taip ar ne taip – buvau per trumpai ir pats trasoje nevažiavau. Tačiau, galiu pasakyti, kas tokiuose renginiuose turėtų būti. Ypač dalyvaujant ir organizuojant renginius Kačerginės trasoje, turi būti užtikrintas pakankamas teisėjų kiekis bokšteliuose. Bet tai dar ne viskas: svarbu, ir kokie teisėjai, jų kompetencija taip pat labai svarbi, jie turi žinoti, ką daro ir ką turi daryti trasoje, dirbdami savo poste.
Trečiasis elementas, kuris yra labai svarbus – tinkamas dalyvių instruktavimas prieš varžybas. Dalyvis taip pat turi žinoti, kaip teisingai išsukinėti iš trasos, kad kitiems pavojaus nesukeltų, kaip ir tinkamas psichologinis lenktyniaujančių pasirengimas“, – pasakojo V. Lopinys.
Motociklų federacijos tarybai priklausantis Ž. Kazakevičius: „Nesklandumų buvo tikrai daug“
Savaitgalio renginyje trumpam apsilankęs Lietuvos motociklų sporto federacijos tarybai priklausantis Žilvinas Kazakevičius, paklaustas apie varžybas, teigė, kad nesklandumų nepastebėti buvo neįmanoma.
„Negalėčiau daug papasakoti apie renginį, mes atvažiavome tik po pietų, bet apie incidentą trasoje teko girdėti – pats šį kartą nevažiavau ir nieko nemačiau. Na, klaidų buvo ir mažesnių, ir didesnių, bet profesionalumo trūkumas tikrai juntamas. Aš nekalbu apie maitinimo tašką dalyviams, kurio tiesiog nebuvo: bet net ir vartai, pro kuriuos patenkama į trasą, nebuvo saugomi.
Realiai, jeigu būčiau norėjęs, būčiau galėjęs išvažiuoti bet kuriuo metu, vykstant varžyboms. Kaip ir iš trasos kažkas greit galėjo išvažiuoti ir rėžtis į mane. Be to, trasoje važiavimų metu buvo tiek dviratininkai, tiek pėstieji, tokių dalykų būti neturėtų. Šis renginys neturėtų vadintis čempionatu – tai nėra net profesionalus renginys. Kaip tu gali vadintis čempionatu, kuomet nedalyvauja profesionalai?“ – mintimis apie renginį dalinosi Ž. Kazakevičius.
Motociklų federacijos plento žiedo komisija sieks pokyčių
Po šio aktyviai motociklų sporto visuomenėje aptarinėjamo renginio, Lietuvos motociklų sporto federacijos plento žiedo komisija iškėlė rimtą klausimą ir svarstymus dėl varžybų organizatoriaus kompetencijos. Tiesa, anot jų, ne tik patys organizatoriai, bet ir federacijos sudėtis turėtų būti nuodugniai analizuojama.
„Tai ne pirmasis „Coffee racers“ renginys, pasibaigiantis skaudžiu atsitikimu – tai jau tapo įprasta. Susirūpinimą kelia ir naujojo Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidento Roberto Benediktavičiaus viešai deklaruojami susitarimai su minėtos asociacijos vadovu Adomu Dautartu – žinome, kad sprendžiasi motociklų sporto ateitis, o ir tai nuo žiedo plento komisijos yra slepiama, nei viena, nei kita pusė turinio neketina atskleisti“, – pasakojo plento žiedo komisijos atstovai.
„Tokių incidentų ir pavyzdžių motociklų sporte būti negali. Tiek dalyviams, tiek organizatoriams, tiek, tuo labiau, pačiai federacijai, prioritetu turėtų būti saugumas. Sportininkai turėtų itin atsakingai rinktis ir vertinti renginius, kuriuose ketina dalyvauti“.
„Coffee Racers“ prezidento Adomo Dautarto atsakymas: saugumas – mūsų prioritetas
Ketvirtadienio vakarą DELFI redakciją pasiekė „Coffee Racers“ prezidento Adomo Dautarto atsakymas. Pridedame jį žemiau, kalba netaisyta.
„Šią situaciją aiškinamės su mūsų teisėjais, su kuriais bendradarbiaujame jau ilgą laiką, kad būtų išvengta panašių incidentų ateityje. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tie patys teisėjai ir toks pats jų kiekis dirba ir konkurentų, kurie pateikė šį pranešimą žiniasklaidai, renginiuose.
Galiu patikinti, kad motociklininkų saugumas ir saugaus motociklizmo skatinimas yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų. Juk nuo 2010 metų ir pradėjome organizuoti treniruotes motociklininkams ir mėgėjų varžybas uždarose trasose, stebint teisėjams ir medikams, kad motociklininkai galėtų saugiai treniruotis ir kuo mažiau lakstytų gatvėmis. Taip pat kasmet organizuojame nemokamus saugaus motociklizmo kursus, susidedančius iš teorinių ir praktinių užsiėmimų.
Mes skatiname motociklininkus treniruotis saugioje aplinkoje, tobulinti savo motociklo valdymo įgūdžius, dėvėti tinkamą ekipiruotę. Kasmet mūsų renginiuose dalyvauja vis daugiau motociklininkų, tarp jų ir iš kaimyninių šalių, kurie vertina renginių kokybę ir pasiūlą. Todėl plečiame renginių geografiją ir dalyviai noriai dalyvauja net ir trasose užsienyje.
Kadangi pagal mūsų organizuojamų renginių skaičių ir geografiją esame lyderiai Baltijos šalyse, čia atsiranda šiek tiek ir pavydo niuansų, todėl nuolat esame po konkurentų padidinamuoju stiklu. Žinoma, tai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės gerinti renginių organizavimą“.
