Po varžybų į Lietuvą grįžęs D. Butvilas dalinosi nusivylimu, jog Lietuvos ralio kalendoriuje buvo atsisakyta žengti į Lenkijos trasas.

„Noriu pasidalinti mintimis po praėjusio „Gdansko ralio“. Manau, tai turi išgirsti kiekvienas, kas bent kiek susijęs su raliu Lietuvoje. Mūsų sportas dažnai apipintas gandais ir legendomis, todėl patariu nepraleisti progos išgirsti dar vieną nuomonę.

2017 m. Lietuvos ralio čempionato kalendoriaus projektuose ralis Gdanske buvo numatytas kaip bendras Lietuvos–Lenkijos ralio etapas, o lenkai turėjo atvažiuoti į bendrą etapą Žemaitijoje. Dėl perversmų Lietuvos automobilių sporto federacijos Ralio komitete, dėl „ralio bendruomenės pasipriešinimo“ šis projektas nebuvo įgyvendintas.

Dalis žinomų lenktynininkų garsiai pasakojo, kokie Gdansko keliai baisūs, kad ten gerų ruožų išvis nėra, gąsdino, kad lietuviai nuvykę ten tik sugadins savo techniką ir „nėra ten ko važiuoti“. Jeigu esate iš tų, kurie pasidavė šiai perversmo psichozei ir paklausėte klaidingų kalbų – esate prie nukentėjusių. Ir Jus apgavo. Eilinį kartą vietoj Gdansko ralio buvo pasirinktas „Talsio ralis“ Latvijoje. Tas pats ralis kaip ir kiekvienais metais, su tais pačiais iki skausmo pažįstamais greičio ruožais. Jau ėjome tuo keliu, ką mums tai davė? Kodėl nepabandyti kažko naujo?

Gdansko ralio greičio ruožai buvo labai techniški. Jokių beviltiškų tiesiųjų, griovių ar duobių. Danga keitėsi kas kelis kilometrus, taip pat ir kelio plotis, ritmas. Būtent tai yra vienas didesnių ralio išskirtinumų. Po pirmo pravažiavimo, kelias tik truputį prasivalė, neatsirado nei vienos vėžės, nekalbant apie kelio braukimą dugnu. Visur kietas gruntas, dėl to net vietomis darėsi slidu. Palyginimui – Talsio ralio ruožai važiuojami antrą kartą dažnai būdavo čiuožimas dugnu per didelius akmenis.

Lietuva eilinį kartą pralošė, pasirinkdama seną gerą saugų variantą. Bet tai nėra ėjimas į priekį. Kitais metais, lenkai gal jau būtų atvažiavę į du etapus, didėtų dalyvių skaičius raliuose, ekipažai atvažiuotų treniruotis ir galima būtų plėtoti bendradarbiavimą.

Nebūtina manimi tikėti, geriausia nuvažiuoti ir patikrinti. Jei neturite tokios galimybės, bent jau kitą kartą, kai eis kalba apie lenkišką ralį, būsite išgirdę dar vieną nuomonę. O tiksliau – dvi. Mano ilgametis šturmanas R. Vaitkevičius mano lygiai taip pat, o jis yra matęs šimtus skirtingų trasų ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Kai neini į priekį – judi atgal. Tad rekomenduočiau žiūrėti toliau, siekti tobulėjimo ir nebijoti kovoti naujose trasose su daugiau konkurentų, kurie mus verčia tik dar labiau stengtis“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas D. Butvilas.