Tarp 50 lenktynininkų – vienintelė dailiosios lyties atstovė
„Žinoma, man patinka motociklininkai. Bet dar labiau man patinka juos aplenkti“, – nusikvatoja I. Baublytė.
Kaune gimusi, bet Londone jau 11 metų gyvenanti lietuvė – ne plieninius eržilus tramdančių sportininkų gerbėja, o jų konkurentė.
Kovo pabaigoje jos laukia debiutas stipriausiu nacionaliniu čempionatu visame pasaulyje laikomose „British Superbikes“ (BSB) pirmenybėse.
Nors I. Baublytė bus viena iš daugelio nežinomų naujokų, motociklų sporto gerbėjai veikiausiai netruks įsidėmėti britams nelengvą lietuvišką pavardę. Tarp pusšimčio lenktynininkų savoje klasėje ji – vienintelė moteris.
Pati I. Baublytė neturi nė vienos draugės, lenktyniaujančios panašaus rango varžybose. Vienintelė jos pažįstama motociklininkė pernai BSB važiavo tuo pačiu motociklu, kuris šiemet atiteks lietuvei.
„Tai merginai jis buvo tiesiog per didelis. O aš – 183 cm ūgio, man bus kaip tik“, – kalbėdama su DELFI, neabejoja I. Baublytė.
Po avarijos į gatves nosies nebekiša
Ašuonių etapų „Ducati Trioptions Cup“ lenktynių serijoje dalyviai varžysis itališkais „Ducati 959“ motociklais. Lietuvė pilotuos šiek tiek senesnę to paties modelio modifikaciją – „Ducati 899“.
Ant beveik tūkstančio kubinių centimetrų darbo tūrio motoro varomo motociklo I. Baublytė skries pirmą kartą. Dviratėmis transporto priemonėmis mergina važinėjasi nuo 17-os – trejus metus.
Motociklais ji pasakoja susižavėjusi, kai buvo pavėžinta draugų. Iš pradžių su savo pirmąja 125 kubinių centimetrų tūrio „Yamaha“ I. Baublytė „šlifavo“ Londono gatves, bet dabar į miestą ant motociklo beveik nebeišsuka – anot jos, nesaugu.
„Kai patekau į avariją, nustojau važinėti gatvėmis. Pavojinga, nes Anglijoje vairuotojai nelabai kreipia dėmesio į motociklus“, – paaiškina pašnekovė.
Praėjusiais metais ji adrenalino ieškojo jau tik trasose – dalyvavo įvairiose žemesnio lygmens lenktynėse. Nejau keliais braukti asfaltą įveikiant posūkius ir laviruojant tarp konkurentų žiede – saugiau?
„Pirmą kartą „gulti“ ant šono posūkyje buvo labai baisu, – prisipažįsta lenktynininkė – Bet iš tikrųjų, taip važiuoti tik lengviau. Dabar jau asfaltą paliečiu ir alkūne.“
„Iš balno“ ji pasakoja buvusi išmesta tris kartus. Dusyk motociklo nesuvaldė pati, kartą stumtelėjo varžovas – I. Baublytės nuomone, neatsitiktinai.
„Ant manęs užpyko ir numušė, tiesiog paėmė ir išmetė iš lenktynių“, – įsitikinusi lietuvė, po vieno iš griuvimų du mėnesius turėjusi gydytis sutrenktą nugarą.
O pyksta konkurentai tada, kai nosis jiems nušluosto mergina. Praėjusiame sezone ji dažniausiai finišuodavo pirmajame dešimtuke, keliskart tapo prizininke. Bet kuomet I. Baublytė pirmąsyk nugalėjo, buvo „pasmerkta“ varžovų.
„Kai laimėjau lenktynes, visi labai užpyko ant manęs. Kitą dieną jiems buvo principo reikalas mane aplenkti – stengėsi taip smarkiai, kad iš pirmos vietos nukritau į septintą“, – šypsosi pilotė.
Moteriški ginklai – aštrūs
Galbūt moteriai sunku prasiskinti kelią vyrų pasaulyje, bet yra ir kita medalio pusė.
I. Baublytė neslepia – vienintelė motociklininkė rikiuotėje turi daugybę svarbių kozirių, dėl kurių kitiems reikia plėšyte plėšytis.
„Merginai šiame sporte žymiai lengviau atkreipti į save dėmesį, o tai karjerai reiškia labai daug“, – atvira sportininkė.
Kad ir kur dalyvautų, išvaizdi lietuvė visada traukia į save rampų šviesas.
I. Baublytė net apstulbo, kuomet atostogaujant Bulgarijoje atsitiktinai sutikti žmonės viešbutyje atpažino ją kaip motociklininkę iš Didžiosios Britanijos.
Žinomumas sporto rinkoje – tokia pat patikima valiuta kaip ir rezultatai. O I. Baublytei jis padėjo tapti viena iš penkių „Highsparks Motorsport“ komandos lenktynininkų BSB pirmenybėse.
„Motociklų sportas – vienas pačių brangiausių. Reikia turėti arba gerai apmokamą darbą, arba turtingus tėvus, arba rasti rėmėjų – kitaip nieko neišeis. Man pasisekė, kad padėti sutiko asmenine rėmėja tapusi „A13 Steel“ kompanija, priėmė komanda“, – už gautą progą dėkinga I. Baublytė.
Padeda mama ir sesuo
Išnaudoti ją lietuvė norėtų taip, kad motociklų sportas iš laisvalaikio užsiėmimo ateityje virstų pagrindine profesija.
Dabar rytais Ieva su savo mama keliauja į tą patį biurą: pirmoji dirba administratore, antroji – konsultante. O motociklams lieka savaitgaliai.
Tai – visos šeimos laikas. Ir jei visuotinį susidomėjimą aptarnavimo zonoje kelia viena I. Baublytė, įsivaizduokite aplinkinių nuostabą, kai jai talkina ne tik techniką neblogai išmanantis tėtis, bet dar ir mama bei dvejais metais jaunesnė sesuo.
Motociklininkė norėtų, kad tautiečių kovo 31 – balandžio 2 dienomis būtų ir „Donington Park“ trasos tribūnose, išvysiančiose 2017-ųjų sezono startą.
Pradinis naujokės tikslas – prasimušti į greičiausių dvidešimtuką. O svajonės, kaip ir priklauso, neša ją iki pat viršūnės.
„Tie, kas labai pasistengia šiose varžybose, gali dalyvauti pasaulio čempionate. Aš irgi norėčiau į jį patekti. O paskui – „MotoGP“. Tikrai tikiu, kad viskas įmanoma“, – garsiausią planetoje motociklų lenktynių seriją norėtų išbandyti lietuvė.
