Sukiojate pirštą prie galvos? Neskubėkite, oi neskubėkite. Galimi atsakymai – jau šiame tekste, nes rytojus ateina vis greičiau ir greičiau: šį kartą mes bandome tiek hibridinį, tiek visiškai elektrinį „Hyundai Ioniq“ automobilius.
Trys elektrinės versijos
Didžiausias Pietų Korėjos automobilių gamintojas „Hyundai“ sukūrė išskirtinai elektrifikuotą modelį: naujasis „Ioniq“ bus siūlomas tik arba hibridinis (tradicinis bei įkraunamas iš tinklo „plug-in“), arba varomas vien elektra.
Savo parametrais jis iš esmės atitinka vadinamojo C segmento hečbekų kanonus. „Ioniq“ ilgis yra 4470, plotis – 1820, aukštis – 1450 mm. Ratų bazės ilgis – 2700 mm, tad erdvės salone pakanka tiek sėdintiems priekyje, tiek ant galinės sėdynės, o 443 litrų bagažinės tūrį (hibridinėje versijoje) ir daiktų įdėjimo patogumą dėl plačiai atsiveriančio dangčio greičiausiai įvertins mėgstantys apsipirkti.
Jau iš pirmųjų detalių akivaizdu, jog, visų pirma, teisingas korėjiečių žingsnis buvo sukonstruoti kasdieniams nedidelės šeimos poreikiams visiškai tinkantį automobilį, tik – dar ir išvaizdų. Kompaktiškų automobilių segmentas Europoje visada pasižymi gerais pardavimų skaičiais, tad kodėl jam nepasiūlyti elektrifikuotų modelių, kurie dėl įvairiausių priežasčių skinasi kelią į viršų?
Nedidelės šeimos poreikiams tinkantis, gerai atrodantis, 200 kilometrų vienu įkrovimu galintis nuvažiuoti elektromobilis už 35 tūkst. eurų. Automobilis, kuriame beveik nėra kam sugesti, o tiems keliems dar keliantiems įtarimą mazgams duodama 8 metų arba 200 tūkst. kilometrų ridos garantija, kurios galiojimo pabaigos pirmasis pirkėjas greičiausiai ir nepasieks.
Tad, „Hyundai“ į elektromobilių rinką žengs tvirtomis kojomis. O kitais metais pradėję montuoti naują baterijų bloką, suteiksiantį galimybę įveikti 300 km distanciją be papildomos įkrovos, korėjiečiai priartės ir prie svarbiausios problemos sprendimo.
Akivaizdu, kad kainos segmente elektromobilis „Ioniq“ bent jau Lietuvos rinkoje varžovų turi nedaug ir labiausiai gali šnairuoti į „Nissan Leaf“ ar „KIA Soul“ daržą, o hibridinio modelio pagrindinis varžovas bus „Toyota Prius“. Gera starto pozicija, pažiūrėkime, koks turinys.
Įrangos gausa
Lipame į „Ioniq“ vidų. Tiek salono įranga, tiek multimedijos sistema jau pažįstami iš kitų „Hyundai“ modelių, bet šiek tiek individualumo „Ioniq“ palikta originaliai pabraižius centrinės konsolės prietaisų linijas ar išdėliojant mygtukus, kurių kiek gausoka.
Naujuose „Hyundai“ bei sesutės „KIA“ modeliuose jau matyta multimedijos sistema pasižymi paprastumu ir nepretenzingumu. Kaip, beje, ir prietaisų skydelis, kuris tikrai šiuolaikiškas elektriniame automobilyje, tačiau hibridinėje versijoje atrodo jau nelabai atspindintis modelio modernumo dvasią, bet gal taip sutaupo vieną kitą eurą ir leis sėkmingiau pakovoti su „Prius“?
Mano bandytame hibridiniame modelyje buvo aukščiausia „Style“ salono įranga, kurioje patogios sėdynės su neblogu šoniniu prilaikymu, šildymu (gale – irgi), ir net ventiliavimu (priekinės), o vairuotojo – dar ir su valdymu elektra ir atminties funkcija.
Tokio įrangos lygio „Hyundai“ gali pasigirti ir šiuolaikinių saugos sistemų gausa: jau bazinėje versijoje įdiegtos priekinio susidūrimo perspėjimo, autonominė avarinio stabdymo bei elektroninė stabilumo kontrolės sistemos, o „Style“ pakete papildomai sumontuotos aklosios zonos stebėjimo ir įspėjimo apie skersinį eismą važiuojant atbulai sistemos. Šie sprendimai galioja tiek hibridinei versijai, tiek elektromobiliui.
Vardijant komforto atributus, bazinėje įrangoje galima pažymėti automatinį žibintų valdymą bei išmaniąją pastovaus greičio palaikymo sistemą, o „Style“ pakete siūlomi LED dienos ir ksenoniniai pagrindiniai žibintai, elektra valdoma vairuotojo sėdynė su atminties funkcija, šildomos galinės sėdynės, multimedija su 8 colių skersmens lietimui jautriu pagrindiniu ekranu ir įdiegta „TomTom“ navigacija bei „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ palaikymu, belaidžiu telefonų įkrovikliu ir melomanus nudžiuginsiančia „Infiniti“ garso sistema su 8 garsiakalbiais – ji atskirai verta pagyrimo už švarų ir kokybišką garsą.
Be to, automobilis tikrai nestokoja praktiškumo – jame nemažai vietos smulkiems daiktams, o 443 litrų bagažinė su plačia anga sutalpins nedidelės šeimos arba nedidelės kelionės mantą. Tiesa, dėl agregatų montavimo specifikos elektromobilio talpinamas bagažo tūris sumažėjęs iki 350 l, tačiau elektrine „Ioniq“ versija kol kas į tolimą išvyką kažin ar besileisite.
Kova su savimi
Hibridinės versijos benzininio 1.6 litro darbinio tūrio 105 AG galios 147 Nm sukimo momento variklio vieno ilgainiui tikrai būtų maža, bet tandeme su elektriniu 43,5 AG ir 170 Nm motoru automobilis turi aiškiai juntamo gyvumo: bendra sistemos nominali galia 141 AG, o 265 Nm sukimo momentas leidžia važiuoti pakankamai smagiai.
Pavarų svirties jungikliu aktyvavus sportinį režimą (normaliomis sąlygomis visą laiką veikia „Eko“) jis tampa pakankamai dinamiškas. Tik stebuklų, suprantama, nereikėtų tikėtis – lenktynės „Ioniq“ paskirtimi dar netapo.
Net ir aktyvavus sportinį režimą ir švelniai palietus jautrų (ir dar labiau jautrėjantį) akceleratorių, „Ioniq“ vis dar palieka galimybę važiuoti naudojant tik elektros energiją. Tačiau neilgam, mat sistema labai jautri – menkiausia proga aktyvuojamas vidaus degimo motoras, nepriklausomai nuo važiavimo parinkties. Po galinėmis sėdynėmis sumontuota baterija tik 1,56 kWh talpos, tad „elektrinė“ pagalba pakankamai ribota ir benzininė jėgainė tik ir laukia prisidėti prie veiksmo.
Gi elektromobilis nuo pirmojo švelnaus pakštelėjimo koja akceleratoriui džiugina savo technologine ypatybe – maksimalia energija vienu ypu. Galios parametrai kol kas tokie: 120 AG, 295 Nm ir 28 kWh ličio jonų polimerų baterija, anot gamintojo, leidžianti realiomis sąlygomis nuvažiuoti apie 200 km.
Sėdus prie vairo tapo akivaizdu, kad tokios distancijos nukakti nepavyks: akimirksniu patiekiami visi variklio niutonai labai apsunkina dešinę koją. Tenka kovoti su keista gravitacijos anomalija ir nieko čia jau nepadarysi. O kur dar suvokimas, kad kasdieniam važinėjimui ir tų absoliučiai realiai įveikiamų 150-170 kilometrų yra daugiau nei pakankama...
Labai sunku prisiversti taupyti: mano bandymo metu elektros energijos sąnaudos siekė lygiai 16 kWh šimtui kilometrų per tom pačiom mišriom sąlygom įveiktus 179 kilometrus (ne viena įkrova, suprantama).
„Hyundai“ deklaruoja, kad 80 proc. baterijos talpos galima pakrauti per 24 minutes greitojo krovimo stotelėje ir mane tai paguodžia, galiu nebegalvoti apie vidines kovas ir vienos kojos anomalijas.
Stabdžius sugalvojo bailiai
O „Ioniq“ mentelės po vairu turi kitą paskirtį: jos leidžia didinti arba mažinti energijos regeneracijos lygį stabdant automobilį ir taip pagal poreikius išnaudoti lėtėjimo proceso kinetinę energiją.
Šiek tiek pasitreniravus nesunku įsitikinti, kad tai yra puikus sprendimas – įgudus vien šių mentelių pagalba galima įgyvendinti legendinį trečiojo pasaulio šalių šūkį „stabdžius sugalvojo bailiai“ ir kairesnįjį pedalą sėkmingai ignoruoti, tuo pačiu vis įkraunant elektromobilio bateriją. Pasirinkus didžiausią regeneracijos lygį „Ioniq“ stabdo nemažiau efektyviai nei minant pedalą.
Savo aerodinamišku (koeficientas – vos 0,24 Cx) kūnu tyliai skrosdamas gatves ir efektyviai nuvažiuojamų kilometrų skaičių ilgindamas judėjimo energijos „sugertuku“ šis automobilis demonstruoja gerąsias elektrinių transporto priemonių savybes.
Bet dar ne viskas žiba auksu
Automobilio salone ganėtinai erdvu: 2700 mm ratų bazė suteikia pakankamai vietos ir gale sėdintiems, tik penkiese pečius jau teks suremti.
Tačiau man nelabai patiko abiejų „Ioniq“ pakabos darbas: ne tiek dėl jos sureguliavimų, kiek dėl kontrasto su bendru automobilio komfortabilumu. Šitam automobiliui su jo hibridiniu ar elektriniu tylumu važiuoklė į saloną „perdavė“ per daug kelio nelygumų ir per garsiai, jos standumas gana „nervingas“ ir kuria keistai įsitempusio automobilio jausmą, kurio nepagerina ir ne pats informatyviausias vairo mechanizmas: atoveiksmis čia vienodas praktiškai važiuojant bet kokiu greičiu ir bet kokia danga, kas ypatingai buvo nesmagu vingiuotame apsnigtame kelyje.
Patyrusiam vairuotojui dramos, matyt, nebus, bet tai verta paminėjimo.
Prognozuojama konkurencija
Hibridinio „Ioniq“ įtampos šaknys gali slypėti konkurencijoje su „Toyota Prius“, nes jis akivaizdžiai tam sukurtas – šio fakto nelabai slepia ir patys gamintojai. Jautis čia čiumpamas už ragų nuo pirmosios akimirkos ar pirmojo įspūdžio – išvaizdos dalykų.
Kadangi „Prius“ yra ekstravagantiško dizaino ir tai atbaido potencialiai ne vieną hibridinių technologijų mėgėją, „Hyundai“ pasirinko labiau europietišką eksterjero viziją, su itin aerodinamišku aptakios skiedros siluetu ir gerokai švelnesniais bruožais.
Galinė automobilio dalis ne tik atrodo organiška modelio moderniai vizijai, bet ir vadinamojo liftbeko konstrukcijos bagažinės dangtis suteikia daugiau praktiškumo, apie kurį jau paminėta aukščiau.
Tik galinis vaizdas per pagrindinį veidrodėlį kiek ribotas, bet prie to priprantama, o parkuojantis gelbsti aukštos raiškos vaizdo kamera.
Naujojo pasaulio propaganda
Labai smalsu bus pamatyti šio klausimo atspindžius valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos veiksmuose. Ką jums sako naujasis pasaulis, ponai?
Kas labiausiai patiko: Elektrinis „Hyundai Ioniq“. Pasiekite tą lūžio tašką – 400 km viena įkrova – ir atlaikykite pirkėjų srautą.
Kas labiausiai nepatiko: Neramu, kad gamintojams pasiekus tą lūžio tašką jau niekas nebeleis pačiam vairuot.
Papildomos pastabos:
1. „Hyundai“ tikisi šiemet visame pasaulyje parduoti 77 tūkst. hibridų.
2. „Hyundai“ automobiliams Lietuvoje suteikiama 5 metų garantija neribojant ridos. „Ioniq“ hibridinės versijos baterijai ir elektromobilio baterijai suteikiama 8 metų ir 200 tūkst. km ridos garantija turėtų galutinai nuraminti ir didžiausią skeptiką.
3. „Hyundai Ioniq“ sukurtas ant tos pačios platformos, kaip ir „KIA Niro“. Šis SUV modelis kol kas siūlomas tik hibridinis, bet netrukus išvysime ir elektrinę versiją.
