Ralio komitetui pasitraukus buvo suformuota laikina sportininkų interesams atstovauti turinti struktūra, o patys pilotai suskubo rengtis startui. Aprimus aistroms pats laikas įvertinti, ką davė maištas laive ir kas keisis nacionaliniame 2017-ųjų ralio seriale?
„Visų pirma mes pasiekėme moralinę pergalę, nes tai, ką ir kaip darė M. Simsonas, labiau panašėjo į pasityčiojimą iš sportininkų. Ralio komitetas svarbiausius sprendimus priiminėjo ignoruodamas lenktynininkų poziciją, už uždarų durų ir net nesistengdamas imituoti bendravimo. Šiuo požiūriu viskas pasikeitė iš esmės, nes laikinasis Ralio komitetas bent jau sprendžia viską prie apskrito stalo, drauge su visų ralio lygų atstovais bei organizatoriais, konsultuojasi su technikais ir t. t. Kitaip tariant – sudaromos prielaidos svarbius sprendimus priimti įvertinus visas aplinkybes ir pakankamai greitai“, – pokyčius vertino Mindaugas Varža.
Tiesa, ralio meistrų konfliktas su M. Simsono komanda greičiausiai dar nesibaigė: sportininkų poziciją, nesutampančią su oficialia Ralio komiteto vizija, jis priėmė kaip asmeninį įžeidimą, pavadino „kenkėjiška veikla“ ir leido suprasti, kad „teisybės“ bus ieškoma LASF Etikos ir drausmės komisijoje arba Apeliaciniame teisme. Kaip sako klasikai – kas galėtų paneigti, kad tokiais komunikavimo gebėjimais apdovanoti žmonės, būtų prasti „valstiečių“ frakcijos nariai?
Bet grįžkime prie ralio aktualijų. Svarbiausi pokyčiai, susiję su 2017-ųjų sezonu – korekcijos kalendoriuje ir kovinių automobilių klasifikavime. Senasis Ralio komitetas buvo nusprendęs gana drastiškai pakeisti prioritetus ir pradėti bendrauti su kolegomis Lenkijoje.
T. y. vienas Lietuvos ralio čempionato etapas turėjo vykti Gdanske, o lenkų ralio meistrai turėjo atkeliauti į kažkurias lietuviškas lenktynes. Šis scenarijus teoriškai išliko nepakitęs, tačiau praktiškai galutinių sprendimų ir oficialių susitarimų pasiekta nebuvo. Sausio viduryje viešai paskelbtoje Lenkijos ralio čempionato programoje nėra nė žodžio apie Lietuvą. Geriausiu atveju bendros varžybos bus surengtos 2018-aisiais.
Laikinasis LASF Ralio komiteto vadovas Gintautas Firantas komentuodamas pastarąją situaciją patikino, kad mūsiškė federacija ir toliau dės pastangas epizodišką bendradarbiavimą su lenkais paversti rimtu, tenkinančiu abi šalis. Todėl į varžybas Gdanske keliaus autosporto strategų delegacija ir, galbūt, keletas sportininkų ekipažų, atliksiančių žvalgybinę misiją.
Tiesa, praėjusiais metais šiame ralyje jėgas išbandęs Janis Vorobjovas dalindamasis įspūdžiais entuziazmu netryško: jo teigimu, dėl minkšto grunto ir jame besislepiančių akmenų, itin kenčia automobilio važiuoklė – daugumą detalių tenka keisti po kiekvieno varžybų rato užsukus į serviso zoną.
Kaip greitai pavyks reanimuoti su latvių ralio bendruomene sugadintus santykius (šiais metais jie nusprendė rengti bendrus etapus su estais), kol kas galima tik spėlioti. „Braliukai“ sutiko priimti mūsiškius lenktynininkus Talsi ralyje ir, galbūt, keletą savo pilotų atsiųs į Elektrėnų ralį, kuris bus baigiamuoju „Baltic Trophy“ etapu. T. y. pamatyti keletą stiprių ekipažų iš kaimynių šalių greičiausiai bus proga.
Dar vienas iš pokyčių, susijusių su permainomis Ralio komitete – „sugrįžęs“ į čempionato kalendorių „Žemaitijos ralis“. Itin palankiai sportininkų vertintų varžybų organizatoriams iš Kelmės ASK be jokių rimtų paaiškinimų praėjusių metų rudenį buvo, grubiai tariant, parodytas aukštyn iškeltas vidurinysis pirštas. Vietoj „Žemaitijos ralio“ pats M. Simsonas ketino organizuoti „Vilniaus ralį“ ir į jį pakviesti Lenkijos sportininkus. Šis verslo planas žlugo drauge su senojo Ralio komiteto demaršu, o Kelmės ASK atgavo teisę jau 10-ąjį kartą ralio meistrus kviesti į lenktynes.
Kita svarbi naujovė – sprendimas neberengti „300 Lakes Rally“. Vietoj jo atsiras visiškai naujas geografinis taškas Lietuvos automobilių sporto žemėlapyje – Rokiškis. Šio projekto iniciatorius Audrius Gimžauskas, buvęs vienas „300 Lakes Rally“ strategų.
Komentuodami ralio reglamento pokyčius kalbinti sporininkai teigė, kad buvo stengiamasi taisyti tik pačias didžiausias klaidas.
„Kiekvienas sportininkas turi visišką laisvę rinktis su kokia technika startuoti, todėl po visų korekcijų reglamente paliekamos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės automobilių klasės. Vienintelis noras – automobilius grupuoti taip, kad konkurencija tarp jų būtų logiška ir atitiktų sportiškumo principus.
Ankstesnieji sprendimai žudė bet kokią motyvaciją, nes realiai gausiausios ir įdomiausios klasės L8 dalyviams buvo palikta galimybė varžytis tik dėl pozicijų bendroje įskaitoje, bet ne siekti čempiono titulo. Mes patys dėl šios priežasties buvom išardę saviškį „BMW M3X“ automobilį, todėl dabar „Halls Winter Rally“ startuosime tik todėl, kad J. Vorobjovas paskolins „Mitsubishi Mirage“.
Žinoma, mūsų svajonė buvo R5 automobilis, tačiau kol kas mums tokios – iki 5 kartų didesnės nei L8 klasės modelių su 100 eurų už kilometrą greičio ruožo – kainos neįkandamos“, – atviravo M. Varža.
Vytautas Švedas, vertindamas porevoliucinę padėtį ralio pasaulyje teigė, kad didžiausias konflikto nuostolis – nuslopinta sportininkų motyvacija.
„Nepaisant visų buvusio Ralio komiteto vadovų įtikinėjimų, esą „niekas nesikeičia“, nacionalinių klasių stūmimas į šalikelę buvo akivaizdus. Žinoma, kad absoliučiai visi norėtų persėsti prie R5 bolido vairo, tačiau realiai galinčius tą padaryti ekipažus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Beje, būtent dėl šios priežasties greičiausiai šį sezoną bus nepatenkinti ir sugebėję įsigyti R5 klasės automobilius, nes dėl mažo dalyvių skaičiaus jie negali pretenduoti į Lietuvos čempionų titulus“, – pastebėjo V. Švedas.
LASF viceprezidentas Jonas Dereškevičius, pareiškęs apgailestavimą dėl sportininkų ir Ralio komiteto vadovų konflikto, visgi sakė tikįs, jog šiųmetinis lenktynių serialas nebus prastesnis nei ankstesnių sezonų. Nors visuose čempionato etapuose planuojančių startuoti dalyvių skaičius sumažėjo („minus“ 7-8 ekipažai), išvysime keletą naujų veidų ar bent naujų automobilių.
Pirmiausia reiktų paminėti nutrūktgalvišku vairavimo stiliumi garsėjantį Justą Tamašauską su nauju „BMW M3“ įpilsiančiu alyvos į L9 klasės laužą. Visiškai naujas vardas greičiausių automobilių svorio kategorijoje – Vytautas Požerinis su L8 „Mitsubishi Lancer“. Į tokį pat monstrą šiais metais rengiasi persėsti buvęs R2 klasės lyderis Jonas Pipiras.
„Halls Winter Rally“ bus galima pamatyti senokai Lietuvoje regėtą Dominyko Butvilo ir Renato Vaitkevičiaus duetą, kurie šįkart startuos su „Škoda Fabia R5“. Visi kiti Dominyko startai greičiausiai vyks Lenkijoje.
Analogišką bolidą Utenos ir Molėtų krašto keliuose vairuos po pernykščių nesėkmių į didįjį sportą grįžtantis Martynas Samuitis ir Ramūnas Šaučikovas. Žieminį etapą tikrai praleis Vaidotas Žala ir Ramūnas Čapkauskas.
