Šiuo metu pirmauja daugkartinis Lietuvos čempionas Andrius Čibirka. Patyręs sportininkas dalyvavo visuose etapuose, du iš trijų kartų pelnydamas vietą ant podiumo, bei visada patenkantis į kvalifikacijos geriausiųjų dešimtuką ir taip pelnydamas papildomų taškų – viso jų sukaupė 263,6.
Palaikomas patyrusios komandos bei žaviosios žmonos Linos, Andrius yra puikus pretendentas dar kartą pasidabinti Lietuvos „drifto“ karaliaus titulu bei įrodyti patirties pranašumą prieš jaunatvišką maksimalizmą. Ir tą padaryti teks, nes iš paskos jam turnyrinėje lentelėje žengia skandalingais pareiškimais šiemet pagarsėjusios „BrosForPros“ komandos atstovas Ignas Daunoravičius.
Jaunesniosios kartos sportininkas, pakankamai laiko praleidęs žemesnio rango varžybose, nesunkiai žengia PRO lygos laiptais į viršų ir pirmąjį rugsėjo savaitgalį gali pateikti staigmeną – kad tai įvyktų, Ignas turėtų ir geriau kvalifikuotis, ir geriau važiuoti porinius važiavimus nei Andrius Čibirka – tik tai leis eliminuoti 35,6 taškų skirtumą.
Taigi Andrius ar Ignas? Dešimtmečio patirtis ar naujoko veržlumas? Tiesa, situacija šių metų čempionate nėra tokia paprasta.
Du „DriftDevils“ komandos atstovai Donatas Macpreikšas ir Kęstutis „Kipšas“ Kelpša, „Mantinga-Turbosystems“ atstovas Mantas Kulvinskas bei visiškai laisvamanišką stilių demonstruojantis „SideToSide“ narys Gediminas Levickas – visi šie vyrai vis dar gali sugriauti A. Čibirkos ir I. Daunoravičiaus podiumo planus bei atimti ranka pasiekiamą karūną.
Kiekvienas iš jų turi savų gabumų bei privalumų. Abu „DriftDevils“ komandos pilotai Kęstutis ir Donatas puikiai žino, jog atstikus bet kokiai techninei problemai, jiems už nugaros stovi visas tuzinas komandos „velnių“, kurie suteikia 100 proc. išvažiavimo į trasą garantiją. Ekipa iš Klaipėdos visus šiuo metus demonstruoja komandinio darbo pavyzdį bei užsiima „drifto“ sporto plėtra pajūrio regione – per keletą metų „DriftDevils“ iš vieno automobilio ekipos virto 11 bolidų ir 16 pilotų vienijančia bendruomene ir didžiausia autosporto komanda Lietuvoje.
Donatas ir Kęstutis taip pat demonstruoja puikią sportinę formą, tad juos abu išvydus ant podiumo, sensacijos ieškoti nereiktų. Kiek kuklesne, bet panašiai pavyzdine reputacija gali pasigirti ir M. Kulvinskas: itin kokybiškai paruoštas sportinis bolidas, ilgus metus kartu ne tik šonaslydžio varžybose dirbanti komanda, ilgas atsarginių detalių sąrašas bei faktiškai negendanti mašina – visi šie faktoriai leidžia pilotui koncentruotis tik į vairavimą ir tai iš tiesų padeda siekti rezultatų.
Paskutinis ir lengvai charizmatiško dalyvio apibūdinimą pelnantis pretendentas į Lietuvos šonaslydžio sostą – G. Levickas. Pernai tituluotas metų „taranu“, G. Levickas nekeičia savo požiūrio ar stiliaus ir kiekvieno važiavimo metu demonstruoja „drifto“ esmę – maksimalų spaudimą oponentui, nepaisant dėl to atsirandančių kėbulo nelygumų.
Nors šansai tapti Lietuvos čempionu gana minimalūs, tačiau vietą ant metinio podiumo iškovoti tikrai įmanoma ir Gediminas dėl to tikrai pasistengs, tuo pačiu garantuodamas neužmirštamus vaizdus renginio žiūrovams. Kartą pakalbintas vienas iš automobilių sporto renginius filmuojančių operatorių juokavo, jog „neverta ant G. Levicko mašinos klijuoti kameros, kuri fiksuotų tarpą tarp automobilių, nes toks neegzistuoja ir tik kamerą sutraiško“ – rugsėjo 3-ąją šis mitas bus dar kartą patikrintas.
Kovai tiek dėl Lietuvos čempionato titulo, tiek dėl Baltijos šalių šonaslydžio čempionato titulo pasiruošti dalyviai laiko turės – nuo pat penktadienio popietės prasidės laisvos treniruotės, truksiančios kone 5 valandas ir leisiančios pilotams ne tik adaptuotis prie trasos ir pasirengti kvalifikacijai, bet ir pasivažinėti su kuo daugiau varžovų, pasistengti įsiminti jų veiksmus.
Tai taip pat bus sunki diena pilotų „spoteriams“ arba žvalgams, kurių darbas stebėti ir iš teisėjų bokštelio komentuoti ne tik savo piloto veiksmus, bet ir fiksuoti oponentų važiavimo stilių – tokia informacija porinių važiavimų metu PRO lygos kovose gali reiškti viską. Šiuo metu renginio organizatoriai fiksuoja jau penkias dešimtis dalyvių, tad užfiksuoti, įsiminti ir aprašyti visus bus tikrai sunku.
Po ilgų rugsėjo 3-osios treniruočių sportininkai keliaus į dalyvių paradą Kaune, aplankydami miesto centrą. Šeštadienio rytą jų vėl lauks – šį kartą trumpa – treniruočių sesiją įgūdžių pažadinimui ir visa diena šonaslydžio.
