Palangoje finišavo „Autoplius Lietuvos drifto čempionato“ 3–ojo etapo, PRO lygos lenktynės, kuriose varžėsi geriausi šalies šonaslydžio meistrai. Tai buvo išties istorinis įvykis. Pirmąsyk šonaslydžio (labiau žinomo kaip „driftas“) varžybos rado vietos „ENEOS 1006 km lenktynių programoje.
O svarbiausia, kad jose nieko nestigo - nei azarto, nei aistrų, nei nusivylimo, nei dūmų, nei žiūrovų pamėgto šou.
Prie varžybų starto linijos išsirikiavo 16 dalyvių, tačiau tarp jų buvo pripažinti meistrai, tokie kaip A. Vasiliauskas, 2 metus iš eilės tituluojamas Lietuvos „Drift King“, sėkmingai kaupiantis tarptautinę patirtį užsienyje vykstančiose varžybose, „vietiniai“ Klaipėdos juodai oranžiniai velniai – K. Kepša ir D. Macpreišas, anksčiau „Drift King“ titulus iškovoję T. Simniška, E. Kovalenka, po keleto metų pertraukos sugrįžęs į drifto pasaulį, A. Čibirka, bebaimiai jaunieji pilotai A. Vaškelis, L. Garalevičis, I. Daunoravičius ir B. Čirba ir kiti, sukaupę daug patirties ir kovos randų.
Lenktynių dalyviai džiaugėsi įspūdingu paradu Palangos mieste, kai kurorto gyventojai ir svečiai kartais krūptelėdavo nuo automobilių skleidžiamo garso, tačiau šypsenomis ir telefonų kameromis sveikino pilotus.
Deja, kvalifikacijos barjerą sugebėjo įveikti ne visi. V. Vindžigelskio ir A. Rauluškevičiaus automobiliai dėl techninių problemų sunkiai klausė pilotų, o L. Jančerui kiek pristigo patirties, nes tai buvo jo pirmosios varžybos PRO lygoje. Prisidėjo dar vienas kliuvinys - jo 400 AG turinti „Opel Omega“, varoma 2,3 turbo SAAB variklio, buvo silpniausias automobilis šiose varžybose.
TOP 16 važiavimai mėgstamiausi žiūrovų, nes ten arba pralaimi, arba keliauji toliau, todėl dalyviai kiekvieną važiavimą stengiasi iš paskutiniųjų negailėdami nei savęs, nei technikos. Įrodymų nestigo ir Palangos maratono trasoje, kai ne kartą drago dalyviai buferiais braukė atitvarus ar automobilio priekiu tikrino porininko durelių tvirtumą.
Šiuose važiavimuose nepakanka vien automobilio galios, kadangi važiuojama po du „porinius“ važiavimus pasikeičiant vietomis, o sekti paskui lėtesnį varžovą – itin sudėtinga ir daug įgūdžių reikalaujanti kova.
TOP 8 kovose A. Vaškelis – kvalifikacijos nugalėtojas, turėjo pripažinti I. Daunoravičiaus pranašumą, D. Macpreišo ir G. Levicko dvikova pasibaigė pastarojo pergale, patyręs drifto vilkas A. Čibirka nugalėjo mažiau AG ir patirties turintį „Ride It Out“ komandos narį A. Černevičių, o B. Čirba turėjo pripažinti A. Vasiliausko pranašumą.
Nė viena TOP 4 kova irgi nesibaigė iškart. Teisėjai, vertinantys važiavimus tik po pakartojimų, („one more time“) galėjo nuspręsti kas yra stipresnis. Agresyvus G. Levicko važiavimas garantavo laimėjo jam vietą finale, o A. Čibirka (550AG) nusileido beveik dvigubai galingesnį automobilį turinčiam A. Vasiliauskui (1030AG), nors jų važiavimą teisėjai įvertino kaip finalinį. Tai buvo tikra meistriškumo ir patirties viršūnė.
Teisėjai, lenktynių vadovas ir finalo dalyviai, dėl užsitęsusių varžybų ir prasto matomumo nusprendė lenktynių finalo kovų neberengti, todėl nugalėtojai paskelbti pagal kvalifikacijoje užimtas vietas.
Ant nugalėtojų pakylos kopė G. Levickas, kuriam pergalę prieš finalo porininką A. Vasiliauską padėjo iškovoti trečioji vieta, užimta kvalifikacijoje.
Trečioji vieta pripažinta A. Čibirkai, užėmusiam antrąją vietą kvalifikacijoje, o I. Daunoravičius liko ketvirtas.
