Pasakysiu trumpai: tikrai nesigailiu. Patvirtinu: liepos 22 – 23 dienomis prie Tartu mačiau puikų ralį.

Ralis

Atvykome į Tartu penktadienį vakare, kaip tik suspėdami į pirmojo greičio ruožo (GR) startą. Čia, miesto gatvėse, varžybų dalyviai „prisistatė“ du kartus, t.y. pirmieji du greičio ruožai buvo surengti toje pačioje trasoje vienas paskui kitą, tiksliau, kad žiūrovams nebūtų nuobodu ilgai laukti, „karuselės“ principu, kai dar nepasibaigus pirmojo GR dalyvių startams, startuoja (tarsi įterpiami) važiuojantys antrajame GR. Tokiu būdu tarp lėčiau važiuojančių atsiranda greiti. Įdomu. Žiūrovų džiaugsmui Markko Martinas (Peugeot 307 WRC 2005) kai kuriuos posūkius ant sauso asfalto įveikia valdomais šoniniais slydimais. Stiprus perkaitusių stabdžių – sankabos – svylančios nuo prabuksavimo padangų gumos kvapas. Minia džiūgauja.

Markko Martinui ir šturmanui Michaeliui Parkui tai treniruotė prieš Suomijos ralį ir galimybė pradžiuginti savo gerbėjus gimtajame Markko krašte. Sakoma, jog „Peugeot“ komandos vadovų ilgai įkalbinėti nereikėjo, rinka, nors nedidelė, bet įdomi, na, ir treniruotė yra geras dalykas.

Žinoma, Markko čia žvaigždė. Bet ir kiti ralio dalyviai įdomūs, užsiregistravo dar penki „antro šviežumo“ WRC automobiliai, keletas A8 ir netrumpas sąrašas N4. Iš viso sąraše virš 40 ne žemesnio nei N4 pajėgumo automobilių. Be to, egzotika: matėme Urmo Aava, vairuojantį Suzuki Ignis iš pasaulinio JWRC, startavo Toyota Starlet 1300, BMW M3 Coupe, Lada VFTS, VAZ 2107 ir netgi AZLK 2140.

Šeštadienį, antrąją ralio dieną, nesunkiai suspėjome pamatyti dar keturis GR žvyro trasose. Labai patogiai, nes greičio ruožai važiuojami po du kartus, pažiūrėjus pasirinktoje vietoje du, lieka pakankamai laiko pervažiuoti prie kitų dviejų. Pagirti reikia ir organizatorių darbą trasose varžybų metu: ryškias liemenes vilkinčių vaikinų ir merginų švilpukai iš anksto informavo apie artėjančius automobilius, bandantys saugumo juostas „pareguliuoti“ žiūrovai buvo energingai sugrąžinami į saugias vietas, pavojingai trasose besišlaistančių apgirtusių žmogystų nebuvo. Nors negalima sakyti, jog visi aplink buvo iki skaidrumo blaivutėliai…

Keliai

Žvyrkeliai labai lygūs. Ne tokie kieti, kaip Suomijoje, bet ir ne dengti storu sluoksniu palaido žvyro, kuriame daug stambokų akmenų, kaip dažnai Lietuvoje. Tiesa, kai kuriose vietose antrojo rato metu (ypač posūkiuose) jau matėsi gilokos provėžos. Taip, ir čia yra platinimo–tiesinimo pasekmių, bet dar pakankamai daug vietų, kurių, kaip sakė filmavęs medžiagą TV laidai Ramūnas Fetingis, šturmanui praktiškai neįmanoma užsirašyti: arba informacijos permažai, arba nėra jokių galimybių suspėti ją tinkamai perskaityti. Kaip įvertino Benediktas Vanagas, „viename estų ralyje pusė lietuviško sezono posūkių“. Tokiais keliais, jei jie nežinomi mintinai, gretai gali važiuoti tik aukštos klasės ekipažai. Tai pačios gražiausios vietos žiūrovams.

E.O.S. ralis vyksta jau keletą metų, todėl vietiniams vairuotojams trasos yra žinomos, na, o startuojantiems pirmąjį kartą tikrai sunku.

Kalbant apie kelius, nors gal šis straipsnelis ir ne pati geriausia vieta, bet norisi dar kartą šūktelėti – neskubėkime visko asfaltuoti, pradžiai paversdami nykiais plačiais ir tiesiais žvyrkeliais. Netikiu, jog gerų rezultatų ralyje gali pasiekti sportininkai šalies, kurioje nelikę smagių vingiuotų gero kieto žvyro kelių. Ar esate važinėję vidurio Suomijos žvyrkeliais? Jei taip, tai patys žinote, kaip jie nejučia „uždega“… Ar tikrai jau tuoj pas mus nieko panašaus neliks?

Greitis

Viskas yra tik žodžiai, kol pats nepajunti čia pat pro šalį „praeinančio“ tikro WRC automobilio jėgos ir greičio. Kodėl taip kalbu? Nes noriu pasakyti: važiuokite ir žiūrėkite. Būtinai nuvažiuokite ten, kur bus tikrieji gamyklinių komandų WRC. Siauras miško keliukas, 200 km/h. Tai yra kitaip. Artėja Suomijos ralis, puikus šansas nebuvusiems. Ir E.O.S. kitais metais verta aplankyti. Po to, kai jau turėsite savyje tą nepakartojamą pojūtį, kiek kitaip žiūrėsite į tai, kas vyksta čia, Lietuvoje. Sakyčiau, truputį atlaidžiau, su šypsena. Ar nepraeis noras važiuoti žiūrėti bet kokio lietuviško ralio? Ne, jis nepraeina.

Iliustracijai pateiksiu keletą elementarių skaičių iš šių metų E.O.S.

Pirmasis čia važiavo, žinoma, Markko Martinas, kuris pasaulio čempionate tarp greičiausiųjų šį sezoną yra maždaug penktas. Artimiausias senesnės kartos WRC automobilis nuo jo valdomo „Peugeot 307 WRC 2005“ kiekviename GR kilometre atsiliko vidutiniškai 1,6 sekundės, greičiausias A8 klasės automobilis kiekviename kilometre „gavo“ 2,2 sekundės, greičiausias N4 – 2,8 sekundės. Kiekvienas kilometras beveik trimis sekundėmis lėčiau. Patikėkite, tas skirtumas labai pastebimas.

Tarp kitko, tie patys statistikos skaičiai rodo, jog greičiausi lietuvių ekipažai (N4) nuo Markko atsiliko 2,9 s, t. y. mūsiškiai savo klasėje buvo tarp greičiausiųjų.

Rezultatai:

Absoliučios įskaitos pirmojo dešimtuko lentelė atrodo taip:

1.Markko Martin/Michael ParkPeugeot 307 WRCA8Peugeot Total
2.Margus Murakas/Aare OjamaeToyota Corolla WRCA8UNO X Rally Team
3.Tord Linnerud/Ola FloeneToyota Corolla WRCA8
4.Slava Popov/Talis PerostiMitsubishi Lancer Evo 6A8Ekstrom Rally Team
5.Jaan Molder/Tonu VunnMitsubishi Lancer Evo 8N4JR Racing Team
6.Aleksander Kao/Riho LuikSubaru ImprezaN4
7.Kari Ali-Rantala/Petri VihavainenMitsubishi Lancer Evo 7N4Wurth Sport
8.Vytautas Švedas/Žilvinas SakalauskasMitsubishi Lancer Evo 8N4UTA - Statoil Tepalai
9.Mait Meriloo/Peep KallasteMitsubishi Lancer Evo 7N4Ekstrom Rally Team
10.Renee Pohl/Joel KakriSubaru Impreza WRX StiN4Jaanimae RT

Kaip matome, ketvirtuoju savo klasėje ir aštuntuoju absoliučioje įskaitoje finišavo labai gražiai važiavęs Vytautas Švedas su šturmanu Žilvinu Sakalausku. Po vieno šuolio per trampliną automobilis šiek tiek nukentėjo, nors pažeidimai nebuvo labai stiprūs, bet užlinko turbinos tarpinio aušintuvo žarna, variklis prarado galią ir ekipažas negalėjo važiuoti normaliu greičiu, tokiu būdu „prisiaugindamas“ daug „sunkių“ sekundžių.

Sėkmingai finišavo dar du lietuvių ekipažai: Benediktas Vanagas su nauju šturmanu Egidijumi Bernotu (Subaru Impreza WRX STI, N4) ir Dominykas Butvilas su Valdu Butvilu, (Subaru Impreza GT, N4). Jie atitinkamai užėmė 30 (savo klasėje 8) ir 21 (klasėje 14) vietas. Pacituosiu kolegas žiūrovus: „anksčiau labai nepatiko, o dabar štai važiuoja vis geriau ir geriau“. Čia apie Benediktą. Bet ir jaunasis Dominykas aiškiai progresuoja. Malonu matyti. Tikėkimės, toli gražu ne paskutinį kartą. Tikslas – išbandyti ir pasimokyti – pasiektas „be nuostolių“.

Nors iš šalies žiūrint atrodė, kad turi problemų su variklio galia, bet greitai važiavo (keletą kartų buvo pirmas – antras savo klasėje) ir pagal galutinius rezultatus savo klasėje nugalėjo Sauliaus Girdausko ir Pauliaus Urbono ekipažas. Gaila, tačiau šis ekipažas, kaip ir latviai Aivis Egle su Normundu Aizkalniu nepraėjo techninės komisijos, raliui pasibaigus tikrinusios automobilių atitikimą homologacijos reikalavimams. Komisija nustatė, jog automobilių durys neatitinka saugumo reikalavimų. Nors Sauliaus automobilio bendroji masė viršijo minimalų reikalavimų lygmenį ir nukrypimai nuo normos greičiui įtakos neturėjo, įskaityti pergalės varžybų teisėjai neleido.

Vilius Rožukas su Audriumi Šošu (Renault Clio Sport), varžybų nebaigė. Provėžoje atsidengęs akmuo sulenkė vairo traukę („Plona, kaip pirštas, kas tokias daro?!”).

Dar kartą norisi pagirti renginį – jis buvo geras ir ekipažams, ir žiūrovams. Gal estams pasisekė, kad jie neturi krepšinio? Nes jie turi Ralį.