Pradedant tenykšte tarme, kurios balsių – priebalsių kombinacijos sudėtingumu nusileidžia tik toninei kinų kalbai, ir baigiant šiame krašte kultivuojamomis techninėmis sporto šakomis.
Ne kur kitur, o Klaipėdos prieigose buvo užsimota sukurti reaktyvinį automobilį su 1500 kW galios „Rolls-Royce“ kompanijos gamybos varikliu, kadaise leidusiu padanges raižyti dešimtviečiui lėktuvėliui „Learjet“.
Kretinga ilgą laiką buvo motobolo Meka – čionykštė komanda net tik Lietuvoje neturėjo sau lygių, bet ir buvo įsitvirtinusi stipriausių Centrinės Europos ekipų trejetuke.
Geriausia Lietuvos automobilių kroso trasa, gavusi FIA licenciją, taip pat atsirado ne kur kitur, o Plungės pašonėje.
Tačiau su klasikiniu raliu žemaičių santykiai ilgą laiką buvo, švelniai tariant, keistoki. Nors žemaičiai visą laiką turėjo pavydėtinai gerai ralio lenktynėms tinkamus kelius, tarptautinėse arenose po Nepriklausomybės atkūrimo pirmiausia suskambėjo kroso meistro Arvydo Vaišės vardas – 1997-aisiais jis užėmė ketvirtąją vietą Europos kroso čempionate.
Vėliau kitas žemaitis - tuomet septyniolikmetis plungiškis Martynas Padgurskis – įsigudrino tapti Europos ralio kroso čempionato bronzos medalio laimėtoju bei pelnyti FIA „Metų atradimo" titulą.
Pastaraisiais metais šiose pirmenybėse neprastai startuoja laisvai žemaitiškai kalbantis Ernestas Staponkus.
Jei nei Dievulio itin dosniai talentais apdovanotas Valerijonas Vaišvila (1938 metais gimęs šiaulietis per fantastiškai sėkmingą karjerą yra tapęs daugkartiniu Lietuvos motokroso ir ralio kroso čempionu, daugkartiniu Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionu, Tarybų Sąjungos žiedinių lenktynių čempionu, triskart Tarybų Sąjungos ralio kroso čempionu) kiltų abejonių, ar Žemaitijoje žmonės apskritai žino, kas yra ralis ir su kuo jį valgyti.
Kad ir kaip būtų keista, tačiau Lietuvos ralio čempionato etapai šį kraštą dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių lenkdavo. Pirmenybių karavanas į Kelmės apylinkes buvo užsukęs tik 1998-2004 m., o vėliau nuo 2007-ųjų taip kaitaliojo pavadinimus, tarsi stengtųsi trūks plyš netapti tradiciniu renginiu.
Kodėl viskas vyko pagal tokį scenarijų, galima nesunkiai paaiškinti: tiesiog nebuvo žmogaus, kuris imtųsi iniciatyvos, turėtų pakankamai žinių, kaip rengiamos tokio tipo lenktynės, ir pakankamai charizmos, kad suburtų profesionalų komandą.
Panašu, kad visos šios problemos buvo išspręstos, kai 2014-aisiais, „Žemaitijos ralio“ organizacinių darbų naštą ant savo pečių užsivertė Tomas Savickas. Šis ralio veteranas, per beveik du dešimtmečius trukusią lenktynininko karjerą dešimt kartų tapęs Lietuvos čempionu, po atsisveikinimo su profesionaliu sportu ramiai neišbuvo nei metų.
„Kai su šeima persikraustėm gyventi į Kelmę, čia realiai per metus vykdavo viso labo du renginiai, kurių metu miestelėnai pasipuošdavo išeiginiais drabužiais išeidavo pasižmonėti: rugpjūčio viduryje traukos centru tapdavo Kražių parapijoje rengiami Šv. Roko, stebuklingojo ligonių globėjo, atlaidai.
Gegužės mėnesio paskutinį šeštadienį nuo 1980 metų mūsų mieste rengiama Liaudies meno šventė, kurios metu gatvės virsta tautodailininkų dirbinių muge ir senųjų amatų demonstracijų aikštele.
Kad ir kaip būtų gražu žiūrėti į vilnonius siūlus verpiančias močiutes ar klausytis kaimo kapelų, visgi veiksmo pasirodė mažoka.
Dėl šios priežasties su keletu bendraminčių ėmiausi „Žemaitijos ralio“ reikalų. Būtų nesąžininga sakyti, kad per porą pastarųjų metų viską išmokome ir išvengiame smulkių klaidų, tačiau, Dievas mato, – pasiutusiai stengiamės“, – prisipažino T. Savickas.
Pagrindinis „Žemaitijos ralio“ architektas tikina negalintis paaiškinti, kodėl „neutralūs“ (t. y. užaugę didžiuosiuose Lietuvos mietuose) automobilių sporto renginių organizatoriai dažniau renkasi Aukštaitiją.
„Faktas, kad ralio varžybos – dangų remiantys dulkių stulpai ir gyvulius ganyklose gasdinantis triukšmas – sukelia papildomų rūpesčių visiems ūkininkams. Tiek aukštaičiams, tiek dzūkams, tiek žemaičiams. T. y. su visais reikia sugebėti rasti bendrą kalbą ir sugalvoti, kaip kompensuoti nepatogumus.
Šia prasme dirbti Kelmėje yra tikras malonumas, nes vietiniai savivaldybės žmonės nepaprastai geranoriški ir padeda viskuo, kuo tik gali. Tai ir yra atsakymas į jūsų iškelta klausimą. Žmonėms čia tikrai patinka ralis. Kitaip vargu ar pavežtume visą organizacinių galvosūkių naštą“, – atvirauja T. Savickas.
Šiemet Kelmės apylinkėse vyks net dvejos ralio varžybos, pirmosios jau gegužės 14 d. – Lietuvos ralio sprinto čempionato II etapas „Užvenčio ralis 2016“. Na o birželio 17–18 dienomis čia vyks „Žemaitijos ralis 2016“, tai bendras Lietuvos ir Latvijos ralio čempionatų etapas žadantis šiemet būti didžiausiu ir iškilmingiausiu Lietuvos ralio renginiu.
Bilietus į pastarąsias varžybas galite įsigyti „Tiketos“ kasose jau šiandien. Beje bilietų kaina simbolinė ir visos surinktos lėšos bus skirtos išimtinai renginio organizavimui, todėl jei prijaučiate Lietuvos raliui, nepagailėkite 5 eurų ir birželio 17-18 d. savaitgalį susiplanuokite jau dabar.
