Pagrindinė to priežastis – saugumas. Lenktynininkai gali nesibaiminti Pernu „Auto24Ring“ trasoje padaryti klaidą, nes čia įrengtos didelės saugos zonos: išlėkus iš trasos, automobilis paprastai lieka nepažeistas.

Lyginant su kitomis dviejomis Baltijos šalių trasomis, „Bikernieki“ Latvijoje ir „Nemuno žiedu“ Lietuvoje, kur menkiausia klaida gali virsti „stogu“, Pernu yra saugumo etalonas, kur sportininkai gali lenktyniauti agresyviau ir dažniau priimti rizikingus sprendimus.

Dvi istorijos

Pernu lenktynių trasos istoriją galima perskirti į dvi dalis: iki 2012-ųjų ir po jų. Būtent tais metais lenktynių trasai rekonstruoti prireikė 6 mln. eurų (daugiau nei pusė šios sumos buvo iš Europos Sąjungos fondų): už šią sumą buvo įrengta 3,2 km ilgio trasa, išasfaltuota 20 tūkst. kv. m ploto aikštelė bei pastatytas administracinis pastatas su 23 garažais komandoms.

Dabartinis trasos direktorius Andresas Hallas teigia, jog pirmosios lenktynės šioje vietoje vyko bene prieš šimtą metų – ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

„Ši vieta ilgą laiką buvo naudojama lenktynėms, tačiau normali trasa buvo įrengta tik devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje“, - pasakojo „Auto24Ring“ direktorius.

Šiandien manoma, kad pirmosios lenktynės Pernu gatvėmis buvo surengtos 1933-aisiais – tuometinį 6,1 km ruožą tuomet sudarė trys gatvės, supančios dabartinę „Auto24Ring“ trasą. Ruožas buvo uždaromas tik lenktynėms – paprastomis dienomis šios gatvės buvo skirtos miesto transportui.

1989-aisiais buvo įrengta 3,6 km ilgio Pernu žiedinių lenktynių trasa (tuomet ji pirmą kartą buvo pavadinta „Parnu ring“) yra tarsi tarpinis variantas tarp 1933-iųjų ir šiuolaikinio variantų. Čia buvo naudojama dvi eismui pritaikytos gatvės (Nurme ir Hapsalu), tačiau keli posūkiai nepakitę iki šiandien.

Po 2000-aisiais atliktos rekonstrukcijos Pernu liko tik 350 metrų viešojo naudojimo gatvių – tai tapo beveik uždara trasa, tačiau jos ilgis sutrumpėjo iki 2,1 km.

Po 2000-ųjų rekonstrukcijos ši trasa buvo pavadinta „Audru Ring“. Čia vyko įvairios tarptautinės lenktynės, Šiaurės šalių ir Suomijos čempionatai.

2012-aisiais atėjo laikas atversti visiškai naują puslapį Pernu istorijoje: pritraukus Europos Sąjungos lėšų ir prisidėjus privatiems investuotojams, prie senosios trasos buvo prijunga daugiau nei kilometro atkarpa ir sukurtas 3,2 km ilgio visiškai uždaras žiedas, kuriame nebebuvo viešojo naudojimo gatvių.

Tiek senoji, tiek naujoji trasos dalys buvo išasfaltuotos, o tuo pačiu įrengti keli ruožai trasos viduryje, leidžiantys sukurti bene 10 skirtingų konfigūracijų, iš kurių vienu metu gali būti naudojamos dvi.

Po 2012-ųjų rekonstrukcijos visos trasos dalys tapo kitokios – siauri posūkiai ir tiesiosios buvo praplatinti, dėl ko keitėsi lenktyninės trajektorijos.

Didžiausias renginys

Nuo rekonstrukcijos trasai vadovaujantis buvęs lenktynininkas A Hallas teigė, kad artėjantis „Baltic 1000 km race“ turėtų būti didžiausias renginys trasos istorijoje.

„Iki šiol esame turėję įvairių renginių: pas mus lenktyniavo ir formulės, ir „Porsche“ automobiliai, ir sportininkai iš aplinkinių valstybių, tačiau tokio masiško renginių, žiūrovų ir dalyvių kiekiu kaip 1000 km dar nėra buvę“, - teigė „Auto24Ring“ trasos vadovas ir vienas iš renginio organizatorių.

Estijos lenktynių trasą pamėgo ir lietuviai: čia kasmet vyksta įvairūs žiedinių lenktynių čempionatai, „Autoplius Fast Lap“ lenktynės, o 2016-aisiais vyks ir žurnalistų ralis.

„Auto24Ring“ direktorius buvo užtikrintas, kad trasos infrastruktūra yra pasirengusi priimti didelį kiekį žmonių: planuojama, kad per tris „Baltic 1000 km race“ dienas jų apsilankys per 20 tūkst. Jiems turėtų užtekti vietos trasoje, o automobiliams – parkingo aikštelės bei aplinkinių kelių.

Pernu lenktynių trasa
Foto: Organizatorių archyvas

Darius Grinbergas, antrasis „Baltic 1000 km race“ organizatorius, neslėpė pasitenkinimo pilnėjančiu dalyvių sąrašu. Kaip ir planuota anksčiau, jų turėtų būti apie keturiasdešimt, o sąraše jau šiandien mirga įspūdingi komandų pavadinimai bei automobiliai.

„Tarp „Baltic 1000 km race“ dalyvių išvysime kelis labai greitus ir iki šiol mūsų kraštuose neregėtus automobilius – dalyvavimą jau patvirtino komandos, vairuosiančios „Maserati“ bei „Mercedes-Benz SLS AMG GT3“. Sulauksime ir Lietuvoje žinomų belgų „JR Motorsport“, kurie greičiausiai atsigabens du BMW“, - vardijo D. Grinbergas.

Likus daugiau nei dviems mėnesiams iki lenktynių, dalyvavimą jose jau patvirtino daug žinomų komandų. Tarp jų – ne tik užsieniečiai su „Porsche“, „Ferrari“ ar BMW automobiliais, bet ir lenktynių gerbėjams žinomi lietuviai: „Lexus Team LT“ su „Lexus IS-F“, „222 Racing Team“ su „Volkswagen Scirocco“, „Samsonas Motorsport“ su „Ford Silhouette“, „Rimo“ su „BMW 330d“, „Alfa Romeo klubas“ su „Alfa Romeo GT“, „Gecko Motorsport“ su „Lotus Elise“ bei kiti.