Žinoma, kai kalbame apie kainą, negalima nepaminėti ir naujojo „Škoda Superb“ – savo praktiškomis savybėmis ir kaina jis ant abiejų menčių guldo savo labiau prestižinį vokišką brolį „Passat“.
Dar yra prancūzai – taip pat nebe naujas „Peugeot 508“ ir visiškai neseniai debiutavęs „Renault Talisman“ – pastarojo individualių nustatymų galimybės ne vienam pirkėjui galvą gali apsukti. Bet, mano galva, visgi prancūzams labiau sekasi gaminti mažus ir kompaktinius automobilius, o didieji modeliai – tiesiog neišvengiama duoklė poreikiui vežioti Marselietės šalies biurokratus.
Ir štai mes turime naują rinkos žaidėją – naujos kartos „Kia Optima“. Jei jo pirmtakui turėjau nemažai priekabių – susižavėjimą ryškia išvaizda greitai pakeitė priekaištai dėl pusėtinų važiavimo savybių – važiuoklė buvo nei komfortiška, nei sportiška – taip pat netiksliai veikė vairo sistema, o į ausis lindo nepakankama garso izoliacija.
Kaip ir ankstesnysis modelis, šis „Optima“ taip pat džiugina dinamiška išvaizda, vairuotoją automobilis pasitinka pašviesdamas durelių rankenėles ir pats atverdamas duris (priėjus prie bagažinės su daiktais ir pastovėjus 3 sekundes, ji atsidaro pati), o 17 colių lieti ratlankiai siūlomi jau bazinėje įrangoje. Garso izoliacija taip pat nepalyginamai geresnė – net ir važiuojant 180 km/val. greičiu salone buvo pakankamai tylu.
Tad didžiausias atradimas – komfortas, pirmiausiai akustinis. Negirdėti nei pakabos bildesių, nei atnaujinto variklio darbo, o aerodinaminis triukšmas atsiranda tik peržengus 180 km/val. ribą – Lietuvoje tai neaktualu. Ir itin patogios sėdynės – vairuotojo reguliuojama elektra, su 2 atminties padėtimis. Specialiai paprašiau kolegos leisti vienam nuvažiuoti ilgesnį atstumą – 1700 kilometrų. Absoliučiai jokio nuovargio kojoms ir nugarai!
O ir keleiviams palaima – tiek daug vietos ant galinės sėdynės esu matęs nebent tik čekiškame „Superb“ automobilyje.
Išvažiuojant turėjau nuogąstavimų, kad atnaujinto 1,7 l 141 AG turbodyzelinio variklio pajėgumo neužteks Vokietijos autobanuose. Turiu pripažinti, kad klydau. Važiuojant gana taupiai iki Varšuvos, vidutinės didelio sedano degalų sąnaudos buvo vos 5,3 l/100 km. O štai virš tūkstančio km pravažiavus Vokietijos greitkeliais (neretai – ir 200 km/val. greičiu), jos teišaugo iki 6,8 l.
Ir jokių priekaištų dėl galios trūkumo – neabejoju, kad dėl to reikia dėkoti itin sklandžiai pavaras perjunginėjusiai automatinei dviejų sankabų pavarų dėžei – retkarčiais pasirinkdavau ir sportišką perjungimo režimą, bet 90 proc. užtekdavo ir įprasto. Be to, pavaras galima perjungti ir svirtelėmis prie vairo.
Iš kitų gyvenimiškų malonumų – juostos palaikymo sistema veikia subtiliau nei anksčiau – kameros anksčiau užfiksuoja eismo juostas, tad važiavimas tampa tolygesnis, automobilis nesiblaško tarp juostų. Čia yra ir perspėjimo apie susidūrimą sistema su automatiniu stabdymu – perspėti perspėdavo, bet stabdymo patikrinti neteko – tačiau gera žinoti, kad yra.
Atvažiavus į vietą ir nepasitikint savo jėgomis, automobilio statymą (ir išvažiavimą iš stovėjimo vietos) taip pat galima perleisti elektronikai – tereikia perjunginėti pavaras ir spausti stabdį.
Iš trūkumų – lietaus jutiklis veikia netiksliai, tad automatinis valytuvų darbas nebuvo itin intuityvus, automatinės šviesos nepersijungdavo laiku, taip akindamos tą pačia kryptimi ar iš priekio atvažiuojančius vairuotojus. Multimedijos sistemos grojaraštyje rasti atlikėjo vardą – gana sunki užduotis, o dideliame salone sumontuota pernelyg maža ir nepraktiška daiktadėžė.
Taip pat šiame modelyje patogios sėdynės buvo aptrauktos šviesiu audiniu su odos intarpais – jie bus švarūs tik tuo atveju, jei 90 proc. jūsų ir keleivių garderobo sudaro šviesūs kostiumai. Gerai, kad yra galimybė rinktis šviesios odos saloną – jis ir gerai atrodo, ir yra kur kas praktiškesnis, nei šviesaus audinio.
Tad ne veltui automobilis buvo kurtas Vokietijoje – ergonomika nepriekaištinga, o prie ko prisikabinti dar reikia gerokai paieškoti. O ir tie patys trūkumai – neesminės smulkmenos, kurios niekaip neįtakotų bent jau mano apsisprendimo, jei norėčiau įsigyti erdvų automobilį. Šįkart – jokių kompromisų!
Redaktoriaus žodis
Naujosios kartos „Kia Optima“ sedaną išbandėme pačiu geriausiu būdu – įveikdami beveik penkis tūkstančius kilometrų. Tokia distancija ir vairavimas pakaitomis leido nuodugniai susipažinti su Pietų Korėjos gamintojo pasiūlyta naujiena.
Tenka pripažinti, kad šios šalies kompanijų kūriniai pastaraisiais metais sparčiai prisivijo Europos koncernų gaminius ir dabar, kalbant religiniais Lietuvos terminais, presinguoja juos po visą aikštelę. Ne išimtis čia ir „Kia“, bent jau šios kelionės metu užkariavusi mūsų simpatijas.
Tiesa, buvo ir užkliuvusių smulkmenų – tobulų automobilių vis dar niekas negamina. Tačiau tie mažmožiai neužgožė bendro teigiamo įspūdžio, kurį stiprino vairavimo komfortas ir įvairūs, akivaizdžiai apgalvoti, tebūnie ir ne aukščiausios svarbos sprendimai, leidžiantys matyti gamintojo pastangas.
O pastangos turi būti įvertintos. Štai, kad ir toks mažmožis – signalas perspėja ne tik apie priekyje saugos diržo neprisisegusį keleivį, bet ir apie nedrausmingus galinės eilės keliautojus. Nesvarbi smulkmena? Tik ne tiems, kas turi mažų vaikų.
Keliaukime toliau: eismo juostos laikymosi sistema (kuri, beje, pati sukioja vairą, bet neužilgo liepia grąžinti rankas ant jo, kad nustotumėt maigyti pagirtinai grojančią „Harman/Kardon“ garso sistemą) dabar šonines linijas kameromis mato iš anksto ir automobilį koreguoja taip, kad jis visada išliktų juostos viduryje. Pagaliau! Ir tai – jau bazinėje įrangoje.
Suprantama, kaip ir minėjau aukščiau, iki tobulybės kelias dar tolimas. Medžiagų kokybė stiebiasi aukštyn, tačiau salone vis dar likę grubių plastmasių, o panelės viršaus danga (nuotraukose akivaizdžiai matoma) vertė raukytis į ją žvelgiant ir dūsauti liečiant. Gamintojui bus kur progresuoti gaminant kitos kartos sedaną.
Vairavimo pojūčiais „Optima“ netiks „gazas-dugnas“ charakterio veikėjams, nes 1,7 litro darbinio tūrio 141 AG turbodyzelinis motoras šiame modelyje akivaizdžiai orientuotas į dinamikos (įsibėgėjimas iki 100 km/val. per 11 sek.) ir taupumo (anot „Kia“, vidutinės sąnaudos 100 km – 4,4 l) konsensusą.
Mano akimis, jo siekti sekasi neblogai – 340 Nm maksimalaus sukimo momento (1750-2500 aps./min. intervale) užtenka 90 proc. kasdienio vairavimo atvejų (ar bent jau užteko mūsų kelionės metu). Galios trūkumas gali pasijausti tik kalnuose, bet jūs man parodykit nors vieną tokį Lietuvoje?
O degalų sąnaudos, kaip aukščiau minėjo kolega Jurgis, per piniginę mūsų smarkiai nebaudė. Beje, šnekant apie degalus verta paminėti, kad jų bako talpa – 70 litrų. Šį faktorių geruoju minėjome ilgoje kelionėje, kurioje dairytis degalinės reikėjo tikrai retai.
Automobilio pakaba suderinta malonaus standumo amplitudėje – nei per minkšta, nei per „įtempta“. Kartu su patogiomis sėdynėmis visiškai neapkrauna nugaros: juosmens srityje jokio nuovargio nejutau po 700 kilometrų be poilsio, o kolega vienu ypu šturmavo ir dar daugiau. Ant galinės sėdynės jautiesi it ant sofos – tiek erdvės ir kojoms, ir pečių lygmenyje šio segmento sedanuose aptiksi nedažnai.
Bagažinės tūris savo klasėje į lyderius nepretenduoja – 510 l.
Patiko ir gerokai atnaujintas dizainas – šioje srityje automobilis yra tikrai konkurencingas europiečių terpėje. Gal tik žiūrint į galines automobilių dalis Azijos gamintojų kūryba vis dar verčia krapštyti pakaušį ir vartyti akis, bet ir šią sritį palikime apdoroti tolimesniam progresui.
Papildomos pastabos:
1. Šio sedano kaina Lietuvoje prasideda nuo 23 tūkst. 190 eurų (su 2 litrų 163 AG benzininiu motoru ir 6 laipsnių mechanine pavarų dėže). Mes važiavome automobiliu su 1,7 litro 141 AG turbodyzeliu ir su dviejų sankabų 7 laipsnių automatine pavarų dėže, kurio pradinė kaina siekia 24 tūkst. 990 eurų. Be to, verta turėti omeny, kad „Kia“ savo automobiliams taiko net 7 metų arba 150 tūkst. kilometrų garantiją.
2. Ženevos automobilių parodoje jau pasirodė „Optima“ versija universaliu kėbulu, kuri turėtų mus pasiekti antroje metų dalyje kartu su dviem hibridinėm automobilio versijomis.
3. „Kia“ neslepia nemenkai investavusi į naujų modelių garso izoliacijos kokybę: tiek technologiniais sprendimais, tiek tiesiog papildomomis medžiagomis. Tai akivaizdžiai jaučiasi važiuojant.
