Pasinaudodami E. Kauro vizitu, „VŠĮ Ralio ratai“ pateikė jam keletą klausimų apie ralio karjerą ir šio sporto perspektyvas.
- Susidomėjimas jūsų seminaru viršijo lūkesčius. Kaip manote, kodėl lietuviai taip nori iš jūsų mokytis? Ar pastebite panašų susidomėjimą Latvijoje ar Estijoje?
– Aš išties nustebau pamatęs pilną salę klausytojų. Manau, kad didžiausią įtaką susidomėjimui turėjo vietinių lenktynininkų, dalyvavusių mano mokymuose, rezultatai varžybose. Tokiu būdu galima nesunkiai pamatyti koreliaciją tarp pastangų, įdėtų mokymuose, ir sportinių rezultatų. Paprastai vairuotojai užsisako vieną ar dvi sesijas asmeninių konsultacijų, tačiau lietuviai, kurie su manimi treniruojasi, tai daro ilgą laiką ir sistemingai.
- Jūsų mokinių sąrašas Lietuvoje ilgėja kiekvienais metais. Kaip pradėjote savo ralio trenerio karjerą ir kas jus atvedė į Lietuvą? Kiek mokinių turite šiuo metu?
– Ralyje savo patirtį kaupiu jau daug metų, taip pat dalyvavau FIA Instituto akademijoje 2011 metais. Supratau, kad galiu kitiems padėti tobulėti greičiau, o svarbiausia – išvengti klaidų, kurias esu padaręs savo karjeroje.
- Kodėl jūsų manymu Estijos ralio mokykla yra stipriausia tarp Baltijos šalių? Ko kitos šalys galėtų pasimokyti iš estų norėdamos pagerinti ralio lygį savo čempionatuose?
– Manau, kad ralio mokyklos yra stiprios visose trijose Baltijos šalyse, tačiau Estija sugebėjo toliausiai pažengti Pasaulio ralio čempionato arenoje. Tai atitinkamai paskatino tobulėjimą ir nacionaliniame šalies čempionate, suteikia motyvaciją naujiems vairuotojams, pradedant nuo nedidelių vietinių mokyklų iki aukščiausio laiptelio WRC.
- Lietuvoje vyksta aštrios diskusijos apie šalies ralio ateitį. Ar matote ateitį bendram Baltijos šalių ralio čempionatui? Ar Estijos lenktynininkai norėtų varžytis Latvijoje ir Lietuvoje?
– Geriausia aplinka tobulėjimui yra aštri konkurencija. Stiprus konkurentų lygis skatina lenktynininkus stengtis ir padeda varžybų organizatoriams, nes susirenka daugiau žiūrovų ir lengviau rasti rėmėjų. Bendras Baltijos šalių ralio čempionatas galėtų padėti siekiant šių tikslų. Kai kurie Estijos lenktynininkai jau dabar savo varžybų kalendoriuje renkasi Latviją ir Lietuvą.
- Jei pradėtumėte savo ralio karjerą nuo pradžių, ką darytumėte kitaip? Ką patartumėte naujiems ralio sportininkams?
– Aš tikrai ieškočiau kuo daugiau žinių ir patarimų. Mokytis iš savo klaidų ne tik užtrunka kur kas ilgiau, bet šiame sporte taip pat reikalauja nemažų resursų.
- Lietuviai mėgsta spekuliuoti, kad Estijos ralio pranašumas atsiremia į palankesnę mokestinę aplinką ir verslo palankumą šiam sportui. Ar manote, kad Estijos automobilių sportas gauna daugiau finansavimo nei kitose Baltijos šalyse?
– Matydamas dabartinę situaciją ir profesionalių komandų kiekį, negalėčiau teigti, kad kažkuri šalis turi pranašumą. Turėtume pažiūrėti kaip finansai padalinami tarp skirtingų techninio sporto šakų, pavyzdžiui Dakare estai nedalyvauja, tuo tarpu latviai ir lietuviai turi stiprių dalyvių ir atitinkamą finansavimą. Mes skiriame daug dėmesio Pasaulio ralio čempionatui, todėl Estijoje klasikinis ralis yra populiaresnis ir pritraukia daugiau rėmėjų lešų.
