Tačiau dar įdomiau panagrinėti tokio automobilių karavano organizatorių darbą. Mobilusis, tiesa, tik analoginis ryšys tuo metu buvo prieinamas siauram ratui išrinktųjų Vakarų pasaulyje, o iki pirmojo GPS technologijų panaudojimo dar reikėtų palaukti penkerių metų, kol jas JAV kariuomenė plačiai pritaikys Persijos įlankos kare 1990-aisiais.
Tokio žygio dalyviai gautų popierinius žemėlapius, o organizatoriai kelionės kryptį galbūt pažymėtų ant pakelės medžių priraišiodami ryškių medžiaginių juostelių. Pasimetęs žygio dalyvis pakelėje gal ir rastų taksofono būdelę, bet kokia iš jos nauda, jei nėra kam paskambinti.
Bet grįžkime į dabartį. Trečius metus rengiamuose „TopGear“ Baltijos šalių metų automobilio rinkimuose tradicinius kiekvieną rytą vykusius susirinkimus pakeitė SMS žinutės į kiekvieno dalyvio mobilųjį telefoną su „Google Maps“ nuoroda, kur ir kada visi turi susirinkti pasikeisti bandomais automobiliais ar atlikti kitas užduotis.
Štai antradienio pavakarę žygio dalyvius pasiekė toks pranešimas: „Go to hotel Kipsalas iela 20, Riga, LV https://maps.google.com/maps?q=loc:56.95087836287295+24.08448815345764 Dinner 20.00, bring car keys“. Netrukus ant tilto per Dauguvą pasirodė kolona „TopGear“ logotipais pažymėtų tviskančių automobilių.
Prieš 30 metų modernių technologijų apsėstas žygio direktorius turėtų važiuoti į telegrafą išsiųsti telegramos iki pareikalavimo, o kiekvienas komisijos narys vykti į Rygos centrinį paštą atsiimti pranešimo. Ir nepamiršti parodyti paso.
Ir tai dar ne viskas. Šiais metas bendrovė „Altas informacinės technologijos“ į visus žygyje Vilnius-Talinas dalyvaujančius automobilius įdiegė „Ecofleet“ sistemą, kuri GPS pagalba renka įvairiausius duomenis apie kiekvienos transporto priemonės buvimo vietą, nuvažiuotą atstumą, vidutinį ir maksimalų greitį, kelyje sugaištą laiką. Trumpai tariant, „TopGear“ štabe atsirado Didysis Brolis, kuris apie visus viską žino – ir apie mažas nuodėmes taip pat.
Dėl suprantamų priežasčių visos informacijos neatskleisime, tačiau turėdami kalną įdomių duomenų galime pateikti tam tikrus statistinius apibendrinimus. Juolab, kad pasiekėme Rygą – šio žygio pusiaukelę.
Panaršę po ataskaitų eilutes prieiname išvados, kad neverta rizikuoti viršyti greičio, nes tai iš esmės nesutrumpins kelionės nuo taško A iki taško B. Žinoma, jei nepakliūsite policijos pareigūnams ar nenutiks dar kažkas blogesnio.
Štai, antrąją „TopGear“ apdovanojimų dieną maršrutas driekėsi puikiais Lietuvos keliais nuo Vilniaus iki Elektrėnų, o iš ten į Panevėžį – daugiausia greitkeliais, kur leistinas greitis siekia 110-130 km/val.
Atsivertus vieno greičiausių konkurso automobilių „Seat Leon Cupra“ (jo vairuotojai tikrai turėjo pagundų paišdykauti) ir vieno lėtesnių „Jeep Renegade“ ataskaitas matome, kad jų vidutinis greitis skiriasi vos 4 km/val. – atitinkamai 81 ir 77 km/val.
„Toyotos Auris“ tos pačios dienos ataskaita rodo net 83 km/val. vidutinį greitį, nors ją vairavę komisijos nariai preciziškai laikėsi kelių eismo taisyklių.
„Ecofleet“ suteikė galimybę stebėti automobilius ne tik „TopGear“ Didžiajam Broliui, bet ir visiems portalo DELFI skaitytojams – interaktyviame žemėlapyje galima matyti, kur šiuo metu yra kiekvienas pretendentas į konkurso nugalėtojus.
