Ar trys Baltijos valstybės labai skiriasi pagal vairavimo įpročius? Į šį klausimą bene geriausiai gali atsakyti „TopGear“ apdovanojimų 2016“ tarptautinės komandos nariai, kuriems šiemet tradiciškai tenka įveikti maršrutą nuo Vilniaus iki Talino renkant geriausią Baltijos šalių automobilį.
Greitis keliuose – tai pagrindinis aspektas, į kurį atkreipia dėmesį trijų valstybių sienas kertantys vairuotojai. Lietuviai ir latviai linkę palakstyti, o estams bet koks noras spustelėti akceleratorių gali skaudžiai atsirūgti.
Raimondas Zandovskis, latviškojo DELFI atstovas, sakė, kad jo tautiečiai, kaip ir lietuviai, drąsiai automagistralėse viršija greitį iki 20 km/val., nes baudos nėra didelės. Anksčiau jos siekdavo viso labo 10 eurų.
Netgi policijos pareigūnai nesivargindavo stabdyti pažeidėjų, nes nenorėdavo švaistyti laiko baudos dokumentams užpildyti. Nors neseniai baudos padvigubėjo, latviai senų įpročių neatsikratė ir vis dar nepaiso greičio ribojimo ženklų.
„Mano tautiečiai ramūs, nes žino, kad policija net ir miestuose stabdo tik tuos pažeidėjus, kurie leistiną greitį viršija daugiau kaip 20 km/val.“, – tokio elgesio priežastis nurodė delfi.lv žurnalistas.
Tačiau tai tikrai nereiškia, kad dauguma latvių viršija greitį ir vairuoja agresyviai. Net ir sustabdytas pareigūnų, vairuotojas gali išvengti baudos, jeigu pripažins kaltę ir per pastaruosius dvejus metus nebus padaręs pažeidimų.
„Tokiu atveju gali nuoširdžiai prisipažinti užsigalvojęs ir nepastebėjęs, kaip spidometro rodyklė pakilo. Pareigūnas supratingai palinksės galva ir įspėjęs vairuoti atidžiau, baudos neskirs. Tačiau antrą kartą toks argumentas nesuveiks“, – šypteli Raimondas.
Jis įsitikinęs, piktybinius greičio mėgėjus sutramdytų principingesni pareigūnai ir didesnės baudos. Būtent drastiškos baudos sulėtino vidutinį eismo greitį Estijoje.
Kam lietuviams spidometras?
Vos prieš kelias savaites vairuotojo pažymėjimą gavęs estas Ivo Uibo iš Tartu universiteto mokslinio centro AHHAA svarstė, kad greitį mėgstantiems automobilių entuziastams Lietuva, ko gero, prilygsta „vairuotojų rojui“, tačiau vertinant pagal eismo saugumą pirmąją vietą turėtų užimti Estija.
Jo kolegė Riina Noupuu juokavo, kad lietuviai važinėja taip, lyg nė vienas nežiūrėtų į spidometrą.
„Man regis jums, lietuviams, saugus greitis nė kiek nerūpi, nes visi važiuojate labai greitai. Na, taip, žinau, kad pasakysite, jog visi estai važiuoja labai lėtai. Ir būsite teisūs. Mes priversti taip važiuoti, nes visoje šalyje veikia platus greitį fiksuojančių kamerų tinklas, ir už kiekvieną 1 km/val. viršytą greitį yra skaičiuojama 9 eurų bauda. Paskaičiuokite, kokią baudą gautumėte už 20 ar 30 km/val. viršytą greitį, ir noras lakstyti praeis“.
Estijoje viršijus leistiną greitį 40 km/val. gali tekti atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu.
„Žinant šias aplinkybes, nieko keisto, kad lietuviai, mūsų estų akimis, atrodote lyg pamišę lakstūnai, kurie ignoruoja bet kokias taisykles, – tautiečiams pritarė „TopGear“ apdovanojimuose 2016“ dalyvaujanti estiškojo DELFI atstovė Maria-Maarja Karumets.
Vis dėlto nors ir važiuojantys greičiau, Lietuvos vairuotojai nusipelnė estų simpatijų.
„Man susidarė įspūdis, kad Vilniuje vairuotojai važiuoja labiau atsipalaidavę, be įtampos, kuri labai juntama Talino gatvėse. Tiesą sakant, aš tikėjausi, kad vairuodama tiek Lietuvos sostinėje, tiek kituose didmiesčiuose – Šiauliuose, Panevėžyje – labiau nervinsiuos, tačiau nustebau, kad čia vairuoti daug smagiau nei Taline“, – įspūdžiais dalijosi Maria-Maarja.
Latvius vairuotojus pykdo dviratininkai
Mūsų kaimynai, paprašyti įvertinti vairuotojų mandagumą ir paslaugumą keliuose, didesnių skirtumų nepastebėjo.
„Situacija visose šalyse yra labai panaši, nors, žinoma, galėtų būti geresnė. Visur pasitaikys įžūlių asmenų, kurie užlįs tiesiai prieš jūsų automobilį, ir visur rasite mandagių vairuotojų, kurie įleist persirikiuojant“, – sakė I. Uibo.
Raimondas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vairuotojai gana dažnai pamirksi šviesomis ir įspėja priešais važiuojančius apie pakelėje reidą surengusius policijos pareigūnus. Latvijoje tai pastebėsi gana retai, o Estijoje – niekada, nes estai įsitikinę, kad pažeidėjai turi gauti, ko nusipelnę.
Beje, lietuviai ir latviai laikosi vienodos tradicijos ir dėkoja įjungdami avarines šviesas, jeigu kitas eismo dalyvis įleido į eilę ar kitaip paslaugiai pasielgė. Raimondo teigimu, vairavimo kultūra gerokai pagerėjusi visose trijose šalyse.
„Sudėtingiausia situacija Latvijoje buvo per ekonomikos pakilimo metus, kai automobilius turėjo ir vairavo net moksleiviai. Gatvės buvo grūste užgrūstos mašinų, tvyrojo chaosas, visi norėjo būti pirmi ir niekas nepaisė jokių padorumo normų. Dabar transporto priemonių mažiau, o tvarkos ir mandagaus elgesio kelyje daug daugiau“.
Tiesa, Latvijoje problemų kelia dviratininkai, kurie gali išnirti iš šaligatvio ir nesidairydami kirsti važiuojamąją kelio dalį.
„Anksčiau Kelių eismo taisyklės reikalavo, kad dviratininkas turi nulipti nuo dviračio ir vesdamasis jį pereiti į kitą pusę, tačiau dabar tvarka tapo liberalesnė, o pavojingų situacijų pagausėjo. Net aš pats ne kartą buvau priverstas kirsti per stabdžius, kad sustabdyčiau mašiną prieš pat kelyje pasirodžiusį dviratininką.“
