V. Švedas tokį rezultatą vadino visiškai jį tenkinančiu.
„Mums šio lenktynių sezono mūsų prioritetas – Lietuvos čempionatas ir pasitikėjimo savo jėgomis susigrąžinimas. Pora pastarųjų metų nuolat persekiojo apmaudūs gedimai ir avarijos, todėl dabar turim daug ką lipdyti iš naujo. Šiandien nebūtume aplenkę Martyno, todėl kai jis pasitraukė iš kovos, patys pradėjom „strateguoti“, kokiu tempu važiuoti, kad saugiai pasiektume finišą, o žiūrovai dėl tokio atsargumo neužmėtytų kiaušiniais. Panašu, kad viskas pavyko, nes mes laimėjom Lietuvos čempionato įskaitą, o ant kėbulo nėra kiaušinių pėdsakų“, – juokavo V. Švedas.
Lenktynes laimėjęs A. Lukyanukas po finišo taip pat pripažino, kad jei ne M. Samsono avarija, jam būtų tekę kuklesnės prabos apdovanojimai.
„Šiandien mums tiesiog pasisekė labiau negu varžovams – tos persvaros, kurią buvo susikrovęs M. Samsonas mes nebūtume ištirpdę“, – kuklinosi tarptautinio kalibro ralio žvaigždė ir gyrė lenktynių organizaciją bei atmosferą.
Tuo tarpu M. Samsono šturmanas M. Varža, komentuodamas avarijos priežastis tikino, kad jie tikrai „neužsikaifavo“ ir neapsvaigo nuo didelio greičio.
„Jautėmės puikiai, nes abi dienas pavyko važiuoti ritmingai ir tiksliai. Bene vienintelę nedidelę klaidą, greičiausiai lėmė tai, kad ant Martyno pečių buvo beprotiškai daug organizacinių rūpesčių ir mažai treniruočių. Jei kas nors mano, kad jis pasirinko sau patogius greičio ruožus ir „sau pasidarė“ lenktynes, tegu pabando suorganizuoti tokio lygio renginį ir tada sprendžia apie namų sienų pranašumą, – pastebėjo M. Varžu. – Be to, mums persėdus prie „Mitsubishi“ vairo dar tik penktos lenktynės. T. y. vis dar yra dalykų, kuriuos reikia „prisijaukinti“.
Trečią vietą Lietuvos ralio čempionato įskaitoje užėmė svečiai iš Latvijos Janis Vorobjovs su Andriu Malnieksu. Jie nugalėtojams pralošė beveik tris minutes.
