Suderinti projektą padėjo „Volgos“ radiatoriaus kamštis

Lygiai prieš 48 metus, 1967 metų balandžio 28 dieną „Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ priėmė nutarimą Nr. 238, kuriame Senosios plytinės gatvėje skiriamas 1,9 ha sklypas kartodromo statybai. Ši data laikoma Plytinės kartodromo gimtadieniu.

Po ketverių metų, 1971 m. trasoje jau vyko pirmosios lenktynės. Nuo to laiko šis sklypas žinomas kaip Plytinės kartodromas ir veikia jau beveik pusę amžiaus. Per tą laiką kartodromas tapo vienu geriausiai tvarkomų sporto objektų ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, o jo veikla niekuomet nebuvo nutrūkusi.

Plytinės kartodromo gimtadieniui skirto renginio metu buvo pristatytas ir žmogus, kuris jį suprojektavo. Kone dvigubai už kartodromą vyresnis, 84-tus metus skaičiuojantis V. P. Oleka vis dar kupinas entuziazmo ir yra didelis automobilių ir automobilių sporto gerbėjas. Būtent šis žmogus sugalvojo pirmąją Plytinės kartodromo trasos konfigūraciją.

Vikis Petras Oleka

„Ši trasa atsirado ne dėl miesto, o dėl sporto, kartingui reikėjo turėti bent vieną normalią trasą. Esu „Lietuvos kartingo senelis“, nes 1962 m. pirmasis parašiau straipsnį, kad atsiranda tokie automobiliukai kaip gokartai. Nuo to ir viskas prasidėjo Lietuvoje, bet trasos neturėjome. Būdavo, iš padangų vyrai išdėsto kažką ir važiuoja. (...) Tuomet Plytinės gatvėje atsirado vairuotojų rengimo mokykla, bet jų autosporto filialas neturėjo patalpų ir manęs paprašė suprojektuoti mažą, vieno aukšto pastatėlį. Kai atvažiavau čia pažiūrėti prieš projektuojant tą pastatėlį, užlipau apsidairyti ir žiūriu, kokie aplink laukymėliai. Tada čia buvo visiškai neapgyvendintas kraštas. Taip sugalvojom, kad čia reikia suprojektuoti kartodromą. Jis išėjo gan mažokas, bet geriau mažas negu nieko. Tiesa, kai reikėjo suderinti projektą – niekas jo nepatvirtino. Paaiškėjo, kad tiesiai per tą laukymę turėjo praeiti aukštos įtampos elektros tiekimo linija. Tuomet teko pasinaudoti draugystėmis su specialistais. O perkelti elektros tiekimo liniją padėjo juokinga situacija. Bičiulis, kuris turėjo ryšių su elektros tinklais, važinėjo tokia pat „Volga“ kaip ir aš. Vieną dieną pamačiau, kad jis krapštosi kieme atsidaręs kapotą. Paklausiau, kas nutiko, ir paaiškėjo, kad jis pametė radiatoriaus kamštį. Sutarėmė, kad jam padėsiu, jeigu jis padės man. Kai nuo savo „Volgos“ nusukau kamštį ir daviau jam, pasakė, kad man tikrai labai reikia to kartodromo. O žinote, tais laikais elektros tinklams nelabai rūpėjo, ar tiesiai elektros liniją tiesti, ar kreivai“, – prisiminimais pasidalijo V. P. Oleka.

Tarybiniais metais tai buvo išskirtinai tik profesionalams skirtas sporto objektas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lenktynių trasą išlaikyti tik profesionaliam sportui tapo nebeįmanoma, todėl dabar čia nemažai laiko lankytojai praleidžia ir prie mėgėjiško kartingo vairo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sostinėje esantį kartodromą, kartu su daugeliu tokio tipo objektų savo žinion perėmė krašto apsaugos ministerija. Ekonomikai klestint ir plečiantis Vilniaus miesto riboms, atsirado daug norinčių perimti šį objektą ir puikioje ramioje vietoje vietoj kartodromo galėjo iškilti gyvenamųjų namų kvartalas. Laimei, tai pavyko sustabdyti. Dviejų labai entuziastingų tuometinio Seimo narių entuziazmo bei itin didelių pastangų dėka Plytinės kartodromą pavyko išlaikyti valstybės žinioje ir neprivatizuoti.

Kai 1999 metais prie kartodromo valdymo prisijungė Darius Jonušis, prasidėjo VŠĮ „Plytinės kartodromas“ klestėjimo metai – lenktynių trasa tapo puikiai žinoma ne tik profesionalams, ją pamėgo ir daugybė šiam sportui prijaučiančių mėgėjų, čia laiką praleisti atvažiuoja ištisos šeimos, Plytinės trasoje vyksta nemažai įmonių švenčių bei pačių įvairiausių mėgėjų turnyrų.

Išaugino daugybę sportininkų

Dabar kartodrome kiekvienais metais balandžio pabaiga gerokai džiugesnė, nei įprasta. Gimtadienis, kaip ir dera tokiais atvejais, jo lankytojams pažeria malonių siurprizų.

Jau dvidešimt metų Plytinės kartodrome vyksta ir mėgėjiškų kartingų važiavimai – bet kuris žmogus gali išbandyti savo galimybes uždaroje lenktynių trasoje ir taip ne tik mokytis lenktynių pradmenų, bet ir tobulinti savo kasdienio vairavimo įgūdžius. Per du dešimtmečius automobilio valdymo techniką čia gerino kone kas trečias vilnietis.

„Tai puiki galimybė maksimaliai saugiai išbandyti savo automobilio valdymo įgūdžius. Nors kartingas gal ir atrodo mažas ir neprimena tikro automobilio, bet jo valdymo principas yra toks pats. Čia geriausia vieta susipažinti su slystančio automobilio valdymo pagrindais, kurie vėliau gatvėje, neabejoju, jau išgelbėjo ne vieną gyvybę“, – sako viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ direktorius D. Jonušis.

Taigi, Plytinės kartodromas, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo ne tik sportiniu, bet ir svarbiu visai šaliai socialiniu objektu. Šią funkciją kartodromo valdytojai siekia išsaugoti ir toliau plėtoti.
Kartu dabar tai yra ir moderniausia šalyje sporto varžyboms pritaikyta kartingo trasa, pasižyminti geriausia danga ir pačiomis moderniausiomis technologijomis.

„Kartingo sportas – tai pirmoji pakopa į automobilių sporto viršūnę. Neatsitiktinai visi automobilių sporto karaliene laikomos „Formulės 1” pilotai savo kelią pradėjo būtent nuo kartų ir kartodromų. Nerasite nei vieno formulės piloto, kuris nebūtų pradėjęs savo karjeros būtent nuo šios sporto šakos,“ – sako D. Jonušis.

VŠĮ „Plytinės kartodrome“ savo sportinį kelią pradėjo ir didžioji dauguma geriausių Lietuvos lenktynininkų: Kazimieras Vasiliauskas, Simas Juodviršis, Žilvinas Oškutis ir daugelis kitų, kurių vardai dažnu atveju geriau žinomi užsienio lenktynių trasose, o ne Lietuvoje.

„Jei neturėsim gerų kartingo trasų, nesudarysime tinkamų sąlygų treniruotis, kelti meistriškumo vaikams ir jaunimui, ateityje neturėsime nė vieno gero ne tik žiedinių lenktynių, bet ir kroso ar ralio meistro, garsinančio Lietuvą toli už jos ribų,” – įsitikinęs kartodromo Vilniuje direktorius D. Jonušis.

Jau ne pirmus metus Plytinės kartodrome veikia vaikų kartingo akademija, kurioje moksleiviai mokosi ne lenktynių ir saugaus vairavimo paslapčių. Kasmet kelios dešimtys vaikų baigia akademiją, o kai kurie jų papildo ir profesionalių sportininkų gretas.

Tradiciniai pavasario turnyrai

Tiesa, iki šios dienos vis dar yra nepatenkintų šiuo objektu, kurie prisidengdami įvairiais pretekstais gviešiasi uždaryti lenktynių trasą. Laimei, Lietuvoje vis dar yra nemažai entuziastų, kurie neabejingi vienai azartiškiausių ir techniškiausių techninio sporto šakų.

Vienas tokių – Lietuvos Kūno Kultūros ir Sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius, kuris Plytinės kartodromo gimtadienio proga padėkos raštais apdovanojo daugiausiai prie šios trasos išsaugojimo prisidėjusius žmones: šio kartodromo projektuotoją Vikį Petrą Oleką, signatarą Egidijų Bičkauską, seimo narį Algimantą Salamakiną ir žurnalistą Juozą Mažeikį.

O Plytinės kartodromo gimtadienio šventę vainikavo iš karto du turnyrai: tradicinis pavasarinis žurnalistų ir gimtadieniui skirtas kartingo mėgėjų čempionatas, kuriuose dalyvavo po kelias dešimtis azartiškiausių šio sporto gerbėjų.