Fotografuoti Dakaro ralį tikriausiai nori kiekvienas fotografas. Keliesi su aušra, aplinkui nuostabus kraštovaizdis – milžiniškos kalnų grandinės, išdžiuvę ežerai, beribės smėlio kopos. Besileidžianti ar bekylanti saulė juos nudažo tūkstančiais atspalvių, o į nepakartojamus peizažus tereikia įpaišyti nuostabius automobilius. Sunku gauti prastą kadrą, bet galima fotografuoti Dakarą ir kitaip.
Retas sportininkas šiais laikas gali būti atviras. Jie susaistyti kontraktais, komandų paslapčių ar taktikos milijonus kainuojančiame žaidime niekas nenori atskleisti. Kaip ir žmogiškos baimės, netikrumo ar savo klaidų.
Visgi, vienas dalykas išlieka – akys ir veidai nemeluoja ir iš jų gali išskaityti to, ko niekas nepasakys. Šiemet, tai ir bandžiau padaryti, bent jau kol apsauga nenuvydavo nuo finišo linijos.
Aidynas Rakhimbajevas
Vienam turtingiausių kazachų Aidynui Rakhimbajevui Dakaras yra labai smagus žaidimas. Metęs milijonus ir nusipirkęs „Mini“ visureigį, jis šiemet finišavo devintas bendroje įskaitoje. Jei dauguma lenktynininkų po finišo būna nuvargę ir į kalbas nesivelia, tai A. Rakhimbajevas toks tikrai nėra. Kai jam gerai sekasi – šypsosi ir energingai plepa su visai iš eilės, pozuoja fotografams. Kai jam nesiseka – kazachiškai ar rusiškai bara visus iš eilės.
Bet kokiu atveju būti šalia jo yra gan keista. Akys nežiūri, o tarsi skenuoja visą aplinką, vaikšto plačiais ir energingais žingsniai, judesiai staigūs ir neprognozuojami. Šiek tiek ir prisisaugai neleptelėti, juk paprasti žmonės turtų tokioje šalyje kaip Kazachstanas nesusikrauna.
Andrejus Karginovas
Nors masinės gamybos „Kamaz“ sunkvežimiai vietą randą nebent besivystančių šalių rinkose, bet Dakare jiems nėra lygių. Iš Dakaro trofėjų rusai galėtų pagaminti bent porą kabinų savo sunkvežimiams. Jie nugalėjo 13-ą kartų, o antras ir trečias vietas sunku būtų ir suskaičiuoti.
Nors Rusija ir viskas, kas rusiška asocijuojasi su netvarka, bet „Kamaz“ komanda Dakare yra iki idealumo išdirbtas mechanizmas. Didelės pajėgos, geriausia technika ir įrankiai, visi žino savo darbą ir pareigas, o daugiau jų nieko ir nemato.
Ir šiemetinis sunkvežimių įskaitos nugalėtojas Andrejus Karginovas, ir visi kiti „Kamazo“ pilotai turi vieną prievolę — lenktyniauti. Su žurnalistais jie nenori kalbėti daugiau nei reikalauja kontraktai. Finišavę jie užsideda rėmėjų kepurėles, pasako kelis sakinius oficialiems informaciniams partneriams, sėda atgal į savo sunkvežimius ir išvažiuoja. Į pokalbius su nepažįstamais žurnalistais nesivelia.
Nasseras Al-Attiyahas
Arabiškai skaito retas, tad sunku įsivaizduoti, kas per žmogus šiemetinis čempionas Naseras yra namuose – Katare. Iš to, kaip jam sekasi Dakare, kokio jis susilaukia populiarumo, peršasi mintys, kad jis ten turėtų būti bent jau šeicho vyriausiasis patarėjas.
Tarp savo pirmojo Dakaro nugalėjo trofėjaus ir šiemetinio Naseras dar spėjo iškovoti bronzą Londono olimpinėse žaidynėse – šaudymo rungtyje. Viskas, ką daro Naseras, atrodo lyg būtų daroma be jokių pastangų, lyg būtų įgimtą. Jo žvilgsnis visada toks pats ramus, Naseras visada klausosi ir kalbasi. Ar tu būtum mažiau sėkmingas lenktynininkas, žurnalistas ar angliškai vos kelis žodžius mokantis kalnuose gyvenantis argentinietis.
Šaudymas, medžioklė su sakalais ir dalyvavimas Pasaulio ralio čempionate (WRC) yra kiti jo hobiai.
Net arkliui buvo aišku jau po pirmojo etapo, kad kad Nani „Karma“ Romai praėjusiais metais dovanų gauto nugalėtojo titulo šiemet apginti nepavyks. Ispanas finišą pasiekė tempiamas ir vėliau startavo iš rikiuotės galo. Turėdamas greičiausią ir konkurencingiausią techniką, ispanas turėjo šimtus kilometrų vilktis uostydamas lėtesnių varžovų dulkes.
Šioje nuotraukoje lenktynininkas žiūri į interviu žurnalistams jau atidavusius ir nuvažiuojančius lyderius, kurie finišavo dar prieš pusvalandį.
Olandas Tomas Coronelis yra vienas iš tų avantiūristų Dakare. Jis su broliu dvyniu pasiryžo Dakarą įveikti vienviečiais bagiais. Jei brolis Timas iš lenktynių pasitraukė pačioje pradžioje, tai Tomas jas įveikė, bet viso to kaina buvo nemaža.
Be motociklininko akinių važiuoti jo bagiu yra neįmanoma. Bagis neturi priekinio stiklo, o ir stiklo pluošto kėbulo yra tik tiek, kiek reikia rėmėjų logotipams. Tai sukeldavo sunkumų, kai reikėdavo įveikti upes. Lenktyniavimas juo – lyg šariatas: nežinai kada į galvą atskris akmuo.
Gendantis, lūžtantis bagis olandui privirė nemažai košės. Keturias naktis ir pusę poilsio dienos jis turėjo praleisti dykumoje. Palinkėjus sėkmės, T. Coronelis atšovė, kad jos jam nereikia.
Nuo dulkių nėra apsaugoti ne tik lenktyniaujantys bagiais. Benediktui Vanagui ir Andrejui Rudnickiui teko jų ne ką mažiau. Įpusėjus ilgiausią, 518 kilometrų ilgio greičio ruožą, ekipažas neteko šoninio stiklo ir po to dulkes teko plauti ne tik nuo automobilio.
Stephanas Peteranselis ir Jeanas Paul Cottret
Prieš Dakaro ralį daug kas net nesitikėjo, kad į jį grįžusi „Peugeot“ gamyklinė komanda iš viso startuos. Buvo kalbama, kad naujasis jų bagis iki galo neparuoštas, nepatikrintas nė vienose varžybose. Panašiai galvojo ir prancūzai. S. Peterhanselis teigė, kad bolidas laimės Dakarą, bet ne šiemet. Visgi, legendiniam lenktynininkui pavyko testiniu režimu „nuvairuoti“ bagį į 11 vietą bendroje įskaitoje.
Prancūzai klausosi savo komandos draugo Carloso Sainzo po pirmojo greičio ruožo šių metų Dakaro ralyje.
Pascalis Maimonas
Prancūzui nė motais, kad rūkymas šiais laikais asocijuojamas su asocialiu elgesiu, o ne su kieto vyruko įvaizdžiu. Kai kiti sportininkai šio įpročio seniai atsisakę ar rūko pasislėpę, tai P. Mainomo pirmas veiksmas po finišo būna prisidegti cigaretę. Taip jis dar išvengia ir operatorių ar fotografų dėmesio, nes publikuoti tokias nuotraukas ar vaizdus būna labai sunku.
Guerlainas Chicheritas
Gurleinas yra degęs daugiau kartų nei bet kuris kitas lenktynininkas. Profesionalus slidininkas tiek kartų nepataisomai sudaužė savo „Mini“ automobilius, kad niekas daugiau jam nebeduoda jų. Kartą jis net buvo išmestas iš „X-Raid“ komandos už tai, kad nušvilpė prototipinį, tais metais pirmavusį „Mini“ automobilį. Maža to – dar ir netyčia padegė. Visgi, prancūzas šiemet į Dakarą atvyko su savo bagiu. Sklando gandai, kad „X-Raid“ atsisakys „Mini“ projekto ir pradės gaminti Chicherito bagius.
Motociklininkai Anduose
Dakaras natūraliai asocijuojasi su dykumų lenktynėmis. Visgi, didelė varžybų dalis vykdavo aukštai kalnuose. Lenktynininkams dukart reikėjo persikelti per Andus ir dažnam tai buvo sudėtingas procesas. Kalnų liga ir deguonies trūkumas iš vėžių išmuša net profesionalius atletus. Apie dvidešimt motociklininkų ir keturratininkų grupė porą valandų pavėlavo į savo startus, bet organizatoriai leido jiems startuoti grupelėmis po 5 kartu su automobiliais.
Benediktas Vanagas po rankos lūžio
Supratęs, kad ranka lūžo, B. Vanagas konsultuojasi su savo gydytoju per palydovinį telefoną.
Carlosas Sainzas
Dakaro ralio nugalėtojui, daugiausiai kartų WRC startavusiam ispanui jau antrasis Dakaro ralis baigėsi šalikelėje, aplinkui pažirus mašinos dalims. 52 metų automobilio sporto legendai kitąmet bus sunku įrodyti, kad yra vertas geriausių komandų pasitikėjimo.
Tomas Coulsoulas
Jei vairuotojas gali įsikibti į vairą, tai šturmanas šimtus kilometrų yra kratomas keliasdešimties laipsnių karščio automobilio kabinoje. Nenuostabu, jei jie po finišo jis atrodo šiek tiek papurtytas.
Ledai
Argentiniečiai giriasi, kad būtent jie išrado ledus. Po geriausio finišo karjeroje, kai B. Vanagas užėmė 4-ąją vietą, jis ir A. Rudnickis buvo apdovanotas jais. Nors lenktynininkai labiau norėtų energetinio gėrimo ar šalto vandens.
Marekas Dabrowskis
Nors lenkas ir patyrė „stogą“, bet per daug nenuliūdo. Visada mandagus, visada optimistiškas mūsų kaimynas rodo, kad viskas gerai. Nors ir po avarijos, bet jis sugebėjo panaikinti valandos atsilikimą nuo artimiausio kaimyno – lietuvio B. Vanago.
B. Vanagas ir A. Rudnickis po avarijos
„Visi verčiasi, kai „Eurosport“ įmontuoja kameras“, – sakė vienas automobilių sporto autoritetas. Jei po rekordinio B. Vanago finišo automobilyje tvyrojo labai gera nuotaika, tai po priešpaskutiniajame greičio ruože patirtos avarijos A. Rudnickis nebuvo labai draugiškas B. Vanagui.
Robby Gordonas
Nėra abejingų amerikiečiui Robby Gordonui. Tai tiesiog vakarėlis, o ne žmogus. Įspūdingi šuoliai, improvizuoti pasirodymai vidury gatvės, piešiamos „saulutės“ ir taip toliau. Be to, kai kiti lenktynininkai apsiriboja asmenukėmis ar rankų paspaudimais su savo gerbėjais, R. Gordonas tiesiog šoka į minią.
Vis dėlto, jam niekaip nepavyksta nugalėti Dakare. Kasmet smagūs ir gražūs, bet nepatikimi jo bagiai patiria techninių problemų laviną. Kasmet jam vis sunkiau surinkti pinigų naujiems startams Dakare. Jis nė iš tolo neprilygsta turtais kitiems geriausiems lenktynininkams. R. Gordonas turi „tik“ porą namų ir tris automobilius.
Motociklininkas
Ispaną motociklininką sutikome praėjusiais metais. Karščiausią tų metų dieną temperatūra dykumoje siekė 52 laipsnius, o motociklininkai krito kaip musės. Ilgas ruožas kopose reikalauja didesnių kuro sąnaudų ir kiekviena minutė klaidžiojant po smėlynus kainuoja labai daug.
Pasiklydo ir šis motociklininkas, o netrukus baigėsi ir degalai.
„Palikau motociklą kopose, pasiėmiau „kanutę“ ir išėjau ieškoti pagalbos. Už poros kilometrų radau paliktą motociklą. Kažkokia kita problema jį ištiko. Prisileidau benzino ir grįžau prie savojo. Nemačiau kelio per ašaras, kaip galėjau taip pasielgti“, – sakė jis.
Cyrylas Despresas
Cyrilas Despresas – prancūziškasis Linas Kleiza. Bent jau savo arogancija. Draugiškas ir plepus kamerų apsuptyje, milijonus gerbėjų pasaulyje turintis sportininkas nėra toks jau draugiškas su niekingai mažos Lietuvos rinkos žurnalistais. Kada nori, tada baigia pokalbį, kartais apsimeta, kad nesupranta angliškai, o kartais tiesiog žiūri ir tyli.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
