Nėra jokių abejonių, kad gerokai daugiau nei pusė visų šio straipsnio skaitytojų naudojasi korėjietiška ar kiniška, Taivano ar Hong Kongo – žodžiu, Azijos šalių kompanijų pagaminta elektronine įranga. Ir net ant JAV simbolio tapusių „Apple“ telefonų ir kompiuterių nesunkiai ir be padidinamojo stiklo galima rasti „Made in PRC“ – pagaminta Kinijos Liaudies Respublikoje raideles.
Kas šiandien prisimena švediškus „Ericsson“, prancūziškus „Sagem“, vokiškus „Siemens“ telefonus? Po truputi į užmarštį grimzta ir dar taip neseniai vienvaldė mobiliųjų telefonų rinkos lyderė suomių „Nokia“ kompanija. O juk kažkada su Suomijos įvaizdžiu ji buvo siejama lygiai taip pat kaip sauna ar „Finlandia“ degtinė. Ar neištiks panašus likimas ir europinių markių automobilių?
Transporto priemonei seniai tapus įprastu vartojimo produktu, o Korėjai (dabar to link septynmyliais žingsniais artėja ir Kinija), padedant Europos ir JAV inžinieriams bei dizaineriams, sukūrus ne tik šiuolaikiškai atrodančias mašinas, bet ir „išmokius“ jas padoriai „važiuoti“ (bent jau tiek, kad mažiausiai 90 proc. vartotojų jų savybės yra tinkamos), Europos vartotojai vis mieliau renkasi gamintojų iš Azijos pagamintus automobilius.
Tuo labiau, kad korėjietiški „Hyundai“ ir „Kia“ automobiliai seniai džiugina puikiu kainos ir savybių santykiu. Bet prisiminkime, kad vos prieš 10-15 metų požiūris į juos buvo kur kas labiau skeptiškas.
Ar elektromobiliai – tikrai ateitis?
Žinoma, tiesioginės paralelės su elektronine įranga nebūtų sąžiningos – visgi Europos Sąjungos gamintojus saugo įstatymai, iškyla nemažai logistikos problemų, atsiranda papildomos transportavimo išlaidos ir t.t. Didelę įtaką turi ir profsąjungos. Ne vienoje šalyje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje automobilių pramonės srityje dirba itin daug tos šalies piliečių, į kurių gerovę negalima neatsižvelgti. Tad nieko keisto, kad Azijos markių automobilių gamyba organizuojama Europoje.
Tačiau akivaizdu, kad naujos Europos rinkoje markės ateityje ims siūlyti išties patrauklią produkciją. Tuo tarpu skeptiškai vertinčiau elektromobilius, o tiksliau – teiginius, kad jie padarys revoliuciją automobilizme. Jie išties puikūs didmiesčiuose, bet kol galima nebrangiai išsikasti naftos gręžinius, tol šie automobiliai nebus itin patraukli alternatyva. Be to, jų akumuliatorių gamybai reikalingos naudingos iškasenos kol kas yra išgaunamos vos keliose pasaulio valstybėse (tame tarpe – ir Kinijoje), o ir „švari“ elektros energija yra toli gražu ne kiekvienoje šalyje.
Be to, automobilis – tai laisvė ir galimybė būti nepriklausomam. O priklausymas nuo elektros rozetės ir galimų energijos tiekimo sutrikimų yra neišvengiamas savęs apribojimas mobilume. Be to, vidaus degimo variklį, kad ir koks jis archajiškas atrodytų, esant degalų stygiui iš bėdos galima „pamaitinti“ pakrūmėje liaudiškais metodais išvirta „naminuke“ ar iš bulvių gruzdintuvės išpiltu aliejumi.
Tad būkime realistai – Ženevos parodoje demonstruojamas Korėjos „SsangYong“ gamintojo, drauge su indų „Mahindra & Mahindra“ sukurtas „Tivoli“ modelis ir kinų „Qoros“ trijų skirtingų modifikacijų (SUV, hečbekas ir sedanas) automobiliai yra ryškiausias pavyzdys, kokie automobiliai ateityje bus siūlomi Europos pirkėjui.
Europoje simpatišku „Tivoli“ SUV automobiliu (su benzininiu arba dyzeliniu 1,6 l varikliu, atitinkamai pasiekiančiu 128 AG ir 116 AG) prekyba bus pradėta jau šią vasarą (juo prekiaus ir atstovybės Estijoje bei Latvijoje), o „Qoros“ (su 1,6 l atmosferiniu ir turbininiu benzininiu motoru, pasiekiančiu atitinkamai 126 AG ir 156 AG) Europoje turėtų debiutuoti maždaug po 12-18 mėnesių.
Šių modelių išvaizda išties nebloga, kokybei didesnių priekaištų nėra ir galima neabejoti, kad jie važiuos ne ką blogiau nei europiniai konkurentai. Na, ir galima neabejoti, kad kaina, įvertinant gausią įrangą, bus tikrai viliojanti – abu modeliai Vokietijoje kainuos maždaug nuo 17 000 eurų.
