Likus dviem mėnesiams iki sudėtingiausiomis pasaulyje lenktynėmis vadinamo maratono Argentinoje fiksuojami karščio rekordai. Nors ten dar tik ankstyvas pavasaris, bet temperatūra siekia beveik 36 laipsnius pagal Celsijų. Tai rekordinė temperatūra šioje šalyje spalio mėnesį.
Sausio 4-17 dienomis Dakaro dalyvių laukia ištvermės lenktynės. Per trylika dienų jie turės įveikti ne tik varginančius ir nenuspėjamus, aštriais akmenimis grįstus 9 000 kilometrų, bet ir alinantį karštį.
Vyresni Argentinos gyventojai neatsimena tokių karščių. Praėjusiais metais Rosarijaus mieste sutikti vietos lietuviai pasakojo, kad argentiniečiai neprisimena tokių pastaruosius metus šalį alinančių karščių.
„Dakaras šiemet bus karštas. Argentinoje šiais metais ir žiemos, ir pavasario temperatūra aukštesnė negu įprastai“, – sakė C. Brebbia, kuris jau trečius metus talkins „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandai Dakare.
Benediktas Vanagas trečią kartą ir puikiai žino, į kokią upę brenda.
„Sausio pradžioje Pietų Amerikoje tvyrantis karštis tikrai neleidžia lenktynėse jaustis patogiai. Lenktynių metu nuo svilinančios saulės ir karščio iš variklio temperatūra automobilio salone siekdavo 60-70 laipsnių karščio. Jame praleidžiame po pusę dienos, tad tenka pasukti galvą, kaip neprarasti budrumo“, – pasakojo lenktynininkas.
Šiais metais B. Vanago ir Andrejaus Rudnickio tandemas galės kiek geriau jaustis naujame automobilyje. „Toyota Hilux Overdrive“ turi specialios konstrukcijos, lenktynėms pritaikytą kondicionierių.
„Kai sužinojome, kad „Toyota“ automobilyje yra galimybė įmontuoti specialios konstrukcijos, lenktynėms pritaikytą oro kondicionierių, nekilo klausimų dėl lėšų taupymo“, – pasakojo B. Vanagas.
Dvi savaites kasdien po 5-8 valandas praleisti pirties temperatūros automobilyje nėra gerai ir ne vien dėl pavojaus sveikatai. Ne veltui visi aukščiausias pozicijas iškovojantys lenktynininkai tokias sistemas turi jau. Karštyje krenta koncentracija, patiriamas daug didesnis nuovargis, o tai gali lemti klaidas, kurios gali labai greitai užbaigti lenktynes.
O klaidos gali pasipilti ir nebūtinai dėl lenktynininkų kaltės. 2009 metais lyderiu buvęs Carlosas Sainzas baigė lenktynes ankščiau laiko, kai nusirito nuo 4 metrų aukščio skardžio. Dėl liūčių upės išgraužė krantus, o lenktynių organizatoriai nespėjo jų pažymėti kelio knygose.
Toks scenarijus lengvai gali pasikartoti ir šiemet.
Per tris dienas aplink Argentinos sostinę Buenos Aires iškrito trijų mėnesių kritulių kiekis. Vietos, per kurias turėtų eiti pirmasis Dakaro greičio ruožas, šiandien yra po vandeniu.
Dakaro dalyviai turėtų nusiteikti ne tik alinančiam karčiui, bet ir netikėtoms liūtims bei staigiems kelio dangos, reljefo pasikeitimams.
„General Financing-Autopaslauga by Pitlane“ ekipažo piloto B. Vanago teigimu, Dakare dėl stiprių liūčių ir tvinstančių upių gali būti atšaukiami net greičio ruožai.
„2013 metais 8 greičio ruožas Dakaro dalyviams tapo nepravažiuojamas ir organizatoriams teko sustabdyti varžybas dėl patvinusių upių. Dakare gamta labai stipriai gali pakoreguoti galutinę dalyvių rikiuotę turnyrinėje lentelėje. 2009 metais lenktynes baigė net pats C. Sainzas“, – kalbėjo B. Vanagas.
Praėjusiais metais iš viso Dakaro nebaigė daugiau kaip pusę dalyvių. Iš 147 automobilių įskaitoje važiavusių ekipažų finišavo 61, iš 174 motociklininkų - 78, iš 70 lenktyninių sunkvežimio techniko – 50, o 40 keturračių vairuotojų Dakaro finišo liniją kirto 15.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
