Kaip žinia, „Toyota“ dar 1997-aisiais pristatė pirmąjį serijinį gamybos visiškai hibridinį automobilį „Prius“ ir tapo šio technologinio žanro madų diktatore. Nepaisant to, kad nuo istorinės premjeros prabėgo daugiau nei septyniolika metų, o nuo konvejerių įvairiose šios korporacijos gamyklose nuriedėjo daugiau nei 5 mln. įvairių hibridinių „Toyota“ ir „Lexus“ modelių, kai kurie mitai gyvybingi, kaip tritonai, sugebantys atsiauginti prarastą uodegą ar koją. Visgi „Toyota Baltic“ mokymų programų vadovas Olegas Fominas tikina, kad ilgą laiką buvęs bene populiariausias klausimas – ar keliaujant hibridiniu modelio nerizikuojama nukentėti nuo elektros iškrovos? – dabar užduodamas gerokai rečiau.
„Priežastis paprasta: hibridiniai automobiliai yra tapę savotiška „Toyota“ vizitine kortele, jų konstravimui ir gamybai kompanijos inžinieriai skyrė ypatingą dėmesį, todėl net ir nauji hibridiniai modeliai neturėdavo jokių „vaikiškų ligų“. Be to, nepriklausomi ekspertai naujųjų „Prius“, „Prius Plus“, „Prius Plug-in“, „Yaris Hybrid“, „Auris Hybrid“ bei „Auris Hybrid Touring Sport“ saugumą įvertino 5 „EuroNCAP“ žvaigždutėmis. „Hybrid Sinergy Drive“ sistemos akumuliatoriai montuojami po galinėmis sėdynėmis ir natūraliai yra vienoje saugiausių vietų, kokios tik įmanomos.
Jei vis dėlto hibridinis automobilis patenka į rimtesnį eismo incidentą, aukštos įtampos elektros srovės tiekimas nutraukiamas tą pačią akimirką, kai aktyvuojamos saugos oro pagalvės. Be to, pačiuose akumuliatoriuose įmontuoti specialūs davikliai, kuriems užfiksavus net patį mažiausią srovės nutekėjimą, elektros tiekimas stabdomas. Su šiais dalykais nė karto nebuvo kilę jokių problemų – nukentėti nuo elektros iškrovos neįmanoma“, – tikino O. Fominas.
Dar daugiau – „Toyota Baltic“ mokymų programų vadovas patikino, kad konstrukciniai hibridų ypatumai ne tik nekelia jokių papildomų rūpesčių, bet iš leidžia džiaugtis paprastesniu techniniu aptarnavimu. Tarkim dėl kinetinės energijos, išsiskiriančios stabdymo metu kaupimo, hibridinių modelių stabdžių trinkelės dėvisi gerokai mažiau. Pavaras perjungiantis mechanizmas turi mažiau judančių ir besidėvinčių detalių, todėl yra ilgaamžiškesnis už tradicines transmisijas. Hibridinių modelių eksploatacija ir priežiūra nereikalauja jokių papildomų žinių, dėmesio ar išlaidų.
„Vienintelė universali rekomendacija – bent kartą per tris mėnesius „pažadinti“ hibridinį automobilį net neplanuojant kur nors keliauti, kad jo baterijos pasikrautų. Iš JAV gabenami, uostuose ar pardavimo aikštelėse po metus-pusantrų prastovintys automobiliai gali išsikrauti, tačiau nebuvo nė vieno, kuris tinkamai pakrovus akumuliatorius, vėliau keltų kokių nors rūpesčių“, – pastebėjo O. Fominas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką. Kai kurių kitų gamintojų elektromobiliai buvo patekę į saugumo ekspertų akiratį dėl gaisrų, kilusių nuo perkaitusių akumuliatorių. Tačiau visi be išimties tokie incidentai nutiko su „ličio-jono“ tipo baterijomis. Jos turi nemažai privalumų, tačiau kelia šiek tiek daugiau rūpesčių, nes tokius akumuliatorius būtina papildomai aušinti.
Kol šios technologijos nebuvo tobulai nušlifuotos „Toyota“ pirmenybę teikė patikimesniems „nikelio metalo hidrido“ akumuliatoriams, kuriems perkaitimas negresia net teoriškai. Tačiau niekas nestovi vietoje - „ličio-jono“ baterijų gamintojams pasistūmėjus pirmyn, tokio tipo energijos saugyklos buvo įrengtos „Prius Plus“ ir „Prius Plug-in“ modeliuose.
Beje, pastaraisiais metais TÜV patikimo ataskaitose „Prius“ buvo pripažintas patikimiausiu savo klasės automobiliu. Pagrindinio patikrinimo metu radus trūkumų tik 2,2 proc. visų transporto priemonių, „Prius“ užsitikrino pirmąją vietą su mažiausiu defektų skaičiumi tarp 2–3 metų amžiaus transporto priemonių.
