Kas bendro tarp futbolo, automobilių ir Rio? Turbūt būtų galima rasti keletą atsakymų, o vienas iš variantų – tai „Kia“. Pietų Korėjos automobilių gamintojas su dukterine kompanija „Hyundai“ yra vieni pagrindinių FIFA rėmėjų, tad artimiausią mėnesį šių markių logotipai nuolat šmėžuos futbolo transliacijų metu. O „Kia“ gamoje yra ir vienas modelis, kurio pavadinimas 100 proc. asocijuojasi su braziliškais paplūdimiais – tai „Rio“. Praėjusį savaitgalį šį modelį išbandėme ne kokiuose šiltuose ar egzotiškuose kraštuose, o tarptautiniame Press ralyje. Čia tarpusavyje varžydamiesi aistras kurstė žurnalistai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos.

Ką galima ralyje veikti su automobiliu, turinčiu 1.1 litro variklį? Jeigu konkurentai išrikiuoja galingus monstrus, tuomet turbūt galima iš anksto sudėti ginklus. Vis dėlto jeigu varžybose yra EKO klasė ir joje lenktyniauja panašaus kalibro mašinos – tuomet pabandyti tikrai verta! O Žurnalistų ralis – būtent ta vieta, kur galima pasivaržyti eko ritmu. Ne, čia degalų taupyti tikrai nereikia, tačiau taupus važiavimas yra tiesiog užprogramuotas.

Prieš keletą metų ralio organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubas, nusprendė įtraukti EKO klasę, kurioje gali dalyvauti tik nustatytos taršos neviršijantys automobiliai. Prieš tris metus ši riba buvo 140 g/km CO2, šiemet kartelė nuleista iki 99 g/km, tad šį kriterijų atitinka gana nedaug Lietuvos rinkoje parduodamų modelių. Į nustatytus EKO klasės rėmus tilpo tokie modeliai kaip hibridinis „Honda Insight“, dviejų cilindrų benzininį variklį turintis „Fiat 500“, taip taupūs „dyzeliai“ „Honda Civic“ bei „Nissan Note“.

Kuo gi svarbūs tie gramai? Paprastai tariant, kuo mažesnis išskiriamas CO2 kiekis, tuo kuklesnės ir degalų sąnaudos. O daugumoje Europos Sąjungos valstybių, kuriose yra apmokestinti automobiliai, mokesčio dydis priklauso būtent nuo CO2 emisijos.

94 g/km CO2 išskiriantis mūsiškis „Kia Rio“ turėjo 1.1 l dyzelinį variklį, kurio galia – 74 AG. Atrodo, prie šio skaičiaus taip ir prašosi žodelis „vos“, tačiau nereikėtų pamiršti, kad arklio galios – dar ne viskas. Kitoje techninių charakteristikų eilutėje įrašytas maksimalaus sukimo momentas – 170 Nm, pasiekiamas gana anksti – jau esant 1500-2750 aps./min. Prieš ralį būtent šis rodiklis ir teikė vilčių, nes įsibėgėjimo iki 100 km/val. laikas – 16 sek. – nieko gero nežadėjo.

Dvi dienas Panevėžyje, Šiauliuose ir Radviliškyje vykęs Žurnalistų ralis susidėjo iš 18 greičio ruožų, iš kurių daugumą sudarė slalomo trasos. Lenktynininkams išbandymai teko įvairiose vietose – važiuoti teko kartodrome, karinio poligono oro uoste ir net hipodrome.

Kol prieš mus važiavę ekipažai startuodami prasukinėjo ratus, šis „Rio“ tarsi bandė įtikinti: „neskubėk ir būsi pirmas“. Iš tiesų, tokiuose raliuose greitis – ne vienintelis sėkmės faktorius. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip tiksliai pravažiuoji trasą, nes teisėjų skirtos baudos finiše lengvai gali sujaukti lenktynininkų rikiuotę. Tad dinamiškumo trūkumas kiek malšino azartą, tačiau kartu tai padėjo pakankamai tiksliai įveikti trasą.

Nieko nuostabaus, kad nedidelių išmatavimų „Kia Rio“ geriausiai jautėsi slalomo rungtyse, kur reikėjo pademonstruoti manevringumą. Čia variklio pajėgumo užteko vikriai nardyti tarp kūgelių. „Kia Rio“ tai buvo vienas juokas, ypač palyginus su kai kuriais kitais dalyviais. Pavyzdžiui, vienas drąsių suomių ekipažas į Žurnalistų ralį sugalvpjo atvažiuoti su „Volkswagen Amarok“. Šis galingas pikapas gal ir yra ūkininkų svajonių automobilis, tačiau lenktynių trasoje vairuotojas turėjo kaip reikiant paprakaituoti.

Slalome buvo galima kiek atsigriebti už prarastas sekundes greitose kartodromo ar hipodromo etapuose, kur kukliam „dyzeliui“ paprasčiausiai pritrūkdavo kvapo. Kol kiti dalyviai per pertraukėles užsidegę kalbėdavo, kaip jie lėkė „ant septyniolikos“, mums belikdavo prisiminti, kad 159 km/val. yra maksimumas, ką gali išspausti ši versija.

Vis dėlto vienas labiausiai džiuginusių dalykų buvo tai, kad „Kia Rio“ neabejotinai pateko tarp ekonomiškiausių ralio automobilių. Įveikus 300 km ilgio trasą informacinis kompiuteris rodė 5,8 l/100 km sąnaudų vidurkį. Tai – gerokai daugiau nei oficialūs gamintojo duomenys (3,6 l/100 km), tačiau visi sutiks, kad neekonomiškiau važiuoti nei tai daroma ralio trasose turbūt neįmanoma, tad mūsų pasiektą sąnaudų vidurkį galima laikyti lubomis. Paprasti skaičiavimai rodo, kad ralio trasai mums užteko nepilnų 18 litrų degalų. Atsižvelgiant į tai, kad degalų bakas talpina 43 litrus, likusių pakako nuvažiuoti nuo Vilniaus iki Panevėžio ir grįžti atgal. Trumpai tariant, ačiū šiai „Kia Rio“ versijai, kad 2014-ųjų Press ralį prisiminsime kaip „ralį su vienu degalų baku“. Jei ne pirmą dieną laiko kontrolės punkte kvailai gautos dvi baudos minutės, būtų buvę galima pakovoti dėl prizinės vietos EKO klasėje, tačiau apmaudžios klaidos mintis apie trofėjus nukėlė į kitus metus.

Tad nors „Rio“ ir nepretenduoja į lenktyninio automobilio statusą, vienas dailiausių Press ralio dalyvių šiose varžybose atskleidė ir netikėtų savo charakterio bruožų, kurių net negalėtum tikėtis iš mažalitražio „dyzeliuko“. Be to, nors šis kiek daugiau nei 40 tūkst. Lt kainuojantis automobilis geriausiai tarnauja jaunos poros ar šeimos poreikiams, iš ralio apdovanojimų pavėžėti trys augaloti latviai nesiskundė erdvės trūkumu ant galinės sėdynės, o ir kalnas prizų puikiai tilpo į bagažinę. Tik vienas jų nuolat kartojo „greičiau, greičiau, nes gali blogai baigtis“. Šįsyk „Kia Rio“ spėjo – gamtos šauksmo iškankintas latvis laiku pasiekė išsvajotą vietą.

„Kia Rio“ vizitinė kortelė

Variklio darbinis tūris: 1120 cm3
Degalai: dyzelinas
Galia: 55 kW/75 AG/4000 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 170 Nm/1500-2750 aps./min.
Pavarų dėžė: 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4045 mm
Plotis: 1720 mm
Aukštis: 1455 mm
Važiuoklės bazė: 2570 mm
Prošvaisa: 140 mm
Svoris: 1116 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 16 sek.
Maksimalus greitis: 159 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 3,6 l/100 km
CO2 emisija: 94 g/km
Bagažinės tūris: 224/859 l
Kaina: 47 490 Lt (bazinė versija – nuo 41 990 Lt)

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)