Kai abiem aštriai pagaląstomis mašinomis įsispraudėme į Vilniaus pakraštyje esančių „50 Garage" sportinių automobilių dirbtuves, iki ausų tepaluoti jų šeimininkai Antanas ir Mantas nuoširdžiai nustebo: kaip galima lyginti tokius skirtingus dalykus? Iš tiesų. „Škoda Octavia Combi RS" techniniais dalykais galvos nekvaršinančių akims yra nepretenzingas paprasto bėdžiaus universalas, vienodai gerai tinkantis ir humanitarinės pagalbos siuntoms mieste užsikabinusiems vaikams iš kaimo gabenti, ir slapstytis nuo mokesčių administratorių. Važinėjančio tokiu daiktu niekaip neįtarsi esant naujųjų laikų buože. „Kia pro_cee'd GT" atrodo visiška priešingybė. Toks automobilis greičiausiai lengviau išspręstų problemas dėl ilgakojų nusitrenkus į naktinį klubą, bet vargu ar padėtų sukurti sėkmės džentelmeno įvaizdį. Tačiau ar tikrai šioms mašinoms bendra tik tai, kad jos abi baltos kaip nuotakos?
Nežinau, kaip jus, bet mane kone kiekvieną pavasarį ištinka automobilio keitimo priepuoliai. Taip buvo užpernai po pažinties su „Hyundai i40", o pernai - po atostogų romano su „Chevrolet Cruze SW". Naujos kartos ratuočiai be skrupulų seniesiems autoritetams primena turintys kur kas daugiau komforto atributų, daugybę kelionių saugumą didinančios įrangos, efektyvesnius variklius ir viliojantys solidesnėmis garantijomis. Šiemet susidūriau su dviem tokiomis pat žemiškomis pagundomis - „Škoda Octavia Combi RS" ir „Kia pro_cee'd GT".
Kad ir kokia kukli atrodytų pirmoji, transporto priemonės funkcijas ji atlieka nepriekaištingai. Ypač universalas. Jo bagažinės erdvė siekia 610 litrų ir yra didesnė nei manojo „Subaru Outback". Dar daugiau - papiktinta „Octavia RS", turinti 2 litrų turbininę dyzelinę jėgainę, yra apčiuopiamai dinamiškesnė ir ekonomiškesnė už bekelėje stebuklus išdarinėjantį japoną. Sportiškosios „Škodos" bestselerio versijos automobilis su 6 laipsnių DSG iki 100 km/val. įsibėgėja per 8,3 sekundės, o vidutinės degalų sąnaudos apsiriboja 5,1 l/100 km. Lyg ir nieko kvapą gniaužiančio, tačiau akivaizdžiai geriau, nei rodo prieš aštuonerius metus žemišką kelionę pradėjusio maniškio universalo prietaisai.
Kitas aparatas, kurį vairuojant save kažkodėl labai lengva įsivaizduoti, - „Kia pro_cee'd GT". Žinau, kad tokie postringavimai gali sukelti įtarimų dėl atsliūkinusios vidurio amžiaus krizės. Kaip tyčia, aną dieną perskaičiau iš „The Telegraph" perspausdintą „naujausią tyrimą" apie šiuos dalykus. 40 priežasčių sąraše antru numeriu nurodoma, esą su senatvės baime susidūręs varguolis pasiruošęs pakloti didžiulę sumą už brangią transporto priemonę...
Šiuo atžvilgiu „Cee'd GT" gal ir nelabai tinkamas ankstyvojo klimakso rodiklis, nes pačios kiečiausios komplektacijos „Kios" sportininkas kainuoja 82 tūkst. litų. Tačiau akivaizdu, kad bene pigiausias karštasis hečbekas rinkoje (kaina prasideda nuo 69 900 litų) akį traukia taip, tarsi būtų vertas ketvirčio milijono. Kai tik prisigretinome prie „50 Garage" pastogėje šonaslydžio ir žiedinių lenktynių mūšiams rengiamų BMW, čia dirbantys vyrukai pro „Škodą" praėjo kaip pro tuščią vietą, apspito korėjietį ir pradėjo balsu svarstyti, ką iš standartinio modelio reiktų išmesti velniop, kaip patobulinti pakabą, kam patikėti intervenciją į variklio skyrių ir kiek visi tokie darbai galėtų užtrukti. Kai pasibaigus monologui perklausiau, kodėl sportiniams eksperimentams norėtų būtent tokios medžiagos, garažininkai nemirktelėję išpyškino: nes šitas aparatas labai gerai atrodo...
Toks pareiškimas kiek netikėtas, nes absoliuti dauguma mūsiškių meistrų, apsiimančių sportui perdaryti serijinius automobilius, į estetiką žiūri kaip Putinas į tarptautinius Rusijos įsipareigojimus.
Atrodo, kad jiems absoliučiai viskas arba beveik viskas, išskyrus arklio galias, yra dzin. Iš tiesų kruopščiai surinktos mašinos yra toks pat retas reiškinys, kaip visiškas saulės užtemimas mūsų platumose. Jei namudininkai automobilio tobulinimų epopėją pradėtų turėdami iš prigimties tinkamos žaliavos, galbūt pavyktų visko nesugadinti?
Šiame kontekste „Kia" itin geras pasirinkimas. Korėjiečių bendrovei vadovauti pradėjęs vienas talentingiausių automobilių pramonės dizainerių Peteris Schreyeris (jo vizitinė kortelė iš darbo „Volkswagen Group" periodo - „Audi" modeliai A3, A4, A6, TT ir „VW New Beetle") sukūrė iš tiesų akį glostantį hečbeką. GT kėbulo proporcijos beveik idealios ir jis turi kalną atletiškos mašinos įvaizdį kuriančių detalių. Gražu čia viskas nuo brangakmenių kvartetą primenančių LED dienos šviesos žibintų iki dviejų dujų išmetimo vamzdžių ovalų. Dailūs net standartiniai 18 colių ratlankiai, pro kuriuos raudonuoja stabdžių apkabos.
Beje, „Cee'd GT" stabdymo kelias važiuojant 100 km/val. greičiu - 36,4 metro. Tai komplimentų vertas rodiklis, nes tokią pat stabdymo brydę palieka aštrioji „Alfa Romeo 4C", daugiau nei 400 kg lengvesnė už „Kią" (jos masė 1448 kg). Atsisakius premium klasės mašinoms kokybe prilygstančio interjero apdailos ir kai kurių komforto atributų, reikalus būtų galima gerokai pataisyti.
Kita vertus, nors ir turi šiek tiek antsvorio, „Cee'd GT" išlaiko neblogą dinamiką: 1,6 litro darbinio tūrio turbininis varikliukas generuoja 204 AG ir 265 Nm sukimo momentą plačiame diapazone, todėl įsibėgėti iki 100 km/val., subjektyviai vertinant, užtrunka mažiau nei oficialias 7,7 sekundės. Be to, „Kia" džiugina reakcijomis į komandas vairu, minimaliu pasukamumo deficitu ir elgesiu prastame kelyje. Sportinio sukirpimo automobiliukas sėkmingai atlieka daugelį kasdienės transporto priemonės funkcijų.
Žinoma, taip atrodo iki tos akimirkos, kol prireikia pavėžėti įsismaginusią bičiulių kompaniją ar šaldytuvo dydžio rakandą. Įsiropšti ant galinių „Cee'd GT" sėdynių yra iššūkis net reguliariai varstantiems sporto klubų duris. Apie „funkcionalią" 380 litrų talpos bagažinę prikalbėjusį žmogų greičiausiai norėsite patį ten sukišti... Tokiomis aplinkybėmis atsiprašysite už viską, ką sarkastiško esate pagalvojęs apie „Škodos Octavios" universalą.
Gera žinia tai, kad susidūrus su „Octavios RS" versija vertybės inventorizuojamos labai greitai ir neskausmingai. Nieko panašaus į pabučiuok varliną, ir jis virs princu. Nors skirtumai, palyginti su įprastu čekų bestseleriu, subtilūs ir nerėžia akies (išoriškai kėbulas skiriasi radiatoriaus grotelėmis, naujais priekiniu ir galiniu buferiais, korių stiliaus oro įsiurbimo angų grotelėmis, chromuotais trapecijos formos išmetimo sistemos antgaliais), automobilis atrodo solidžiai. Tas pats pasakytina apie interjerą. Perforuota oda aptrauktas ir pavyzdingai didele amplitude reguliuojamas daugiafunkcis vairaratis bei „Recaro" tipo sėdynės gali būti laikomos ergonomikos etalonu. 6 laipsnių automatinė pavarų dėžė DGS veikia kaip šveicariškas laikrodis. Net toks civilizacijos stebuklas, kaip elektriniais kapiliarais šildomas priekinis stiklas, čia nedirgina akių, kad ir kokiu rakursu pliekstų saulės spinduliai. Visi prietaisai išdėlioti logiškai, o elektroniniai vairuotojo pagalbininkai veikia taip inteligentiškai, kad apie kai kurių egzistavimą sužinai tik perskaitęs specifikaciją. Man taip nutiko su aktyviąja greičio palaikymo sistema, sugebančia išlaikyti pasirinktą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, - energingiau priartėjus prie lėtapėdžio, prietaisų skydelis nusidažė raudoniu, o stabdžiai suveikė jų dar nespėjus paliesti koja.
Baigiant dėlioti „už" ir „prieš" teko pripažinti, kad vienareikšmiškai pasakyti, su kuria mašina labiau verta susiporuoti, klaikiai sunku. Geriausia būtų savo garaže priglausti jas abi - turėti automobilių haremo niekas nedraudžia.
KIA PRO_CEE'D GT
Kaina: 82 220 litų
Variklis: 1591 cm3, 4 cilindrų benzininis, 204 AG esant 6000 sūkių per minutę, 265 Nm esant 1750-4500 sūkių per minutę
Sąnaudos: 7,4 l/100 km, 171 g/km CO2
Transmisija: 6 laipsnių mechaninė, PVR
Dinamika: 0-100 km/val. per 7,7 s, 230 km/val.
Masė: 1448 kg
ŠKODA OCTAVIA COMBI RS
Kaina: 111 000 litų
Variklis: 1968 cm3, 4 cilindrų dyzelinis, 184 AG esant 3500-4000 sūkių per minutę, 380 Nm esant 1750-3000 sūkių per minutę
Sąnaudos: 5,1 l/100 km, 132 g/km CO2
Transmisija: 6 laipsnių automatinė, PVR
Dinamika: 0-100 km/val. per 8,3 s, 228 km/val.
Masė: 1502 kg
