Valdas Valiukevičius, 50 metų, žurnalo „Keturi ratai“ vyriausias redaktorius, TV laidos „Ne vienas kelyje“ prodiuseris, rinkimų komisijoje – 14 metų.
„Žinoma, aplinkiniams juokingiausia būna tuomet, kai atvažiavęs į degalinę, ne visuomet iš karto randi kaip atidaryti degalų baką. Taip nutiko man ir šiais metais važinėjant visureigiu „Hyundai Santa Fe“ - jame degalų bako dangtelį atidarantis mygtukas įmontuotas po durų atidarymo rankenėle ir, neatidaręs durų bei neišlipęs iš mašinos, jo tiesiog nematai.
Šį sykį pavyko rasti ir nereikėjo griebtis telefono bei skambinti pardavėjams.
Tačiau man, kaip Lietuvos žurnalistų klubo prezidentui, smagiausia prisiminti tokius bandymus, kai nenutinka jokių nemalonių, neprognozuotų dalykų. Šiais metais bandymų stovykla Druskininkuose praėjo labai sklandžiai. Neteko raudonuoti prieš dilerius dėl kokio nuplėšto purvasargio.
Dar iki stovyklos individualiai mėgindamas mašinas, visuomet stengiuosi jomis pavažiuoti bent du kartus: iš vakaro ir ryte. Įspūdžiai apie mašiną gali labai skirtis priklausomai nuo kelio dangos, paros laiko, gamtos sąlygų ir daugelio kitų dalykų.
Vertindamas automobilius visuomet didelį dėmesį kreipiu į tai, kokį žingsnį padarė naujo modelio kūrėjai lyginant su jau buvusiu. Mat ekonominio nuosmukio metais automobilių gamintojai labai taupo, tad neretai ant senos važiuoklės tik sumontuoja naujų formų kėbulą, atlieka kelis kosmetinius pakeitimus ir jau vadina tai nauju automobiliu.
Bandydamas mašinas dažniausiai važinėju vienas, nevežioju nei šeimos narių nei savo šuns ir automobilių savybių niekada nevertinu pagal savo šeimos ir asmeninius poreikius.
Juk kiekvieno pirkėjo norai ir lūkesčiai yra visiškai skirtingi. Todėl bandau rasti optimalų santykį tarp automobilio kainos, kokybės ir emocijos, kurią jis sukelia.
Pastebėjau, kad bėgant metams ėmiau važinėti lėčiau ir ramiau. Galų gale – bendro naudojimo kelias nėra ta vieta, kur reikėtų bandyti maksimalias automobilio sukibimo su keliu galimybes“.
