Bendroje įskaitoje pergalę iškovojo Rusijos pilotas Aleksejus Lukianukas, aplenkęs lietuvį Dominyką Butvilą ir latvį Aivį Eglę. Sėkmingiausias iš Estijos ekipažų šį kartą pasirodė esąs Simas Plangi, kuris finišavo ketvirtas.
Ralyje „Sarma 2013“ tuo pačiu metu vyko Latvijos ir Lietuvos ralio čempionato etapas, Latvijos ralio - sprinto čempionato etapas, Šiaurės Europos zonos ralio čempionato bei Šiaurės Europos zonos Baltijos žiemos taurės etapas. Iš viso ralyje dalyvavo 102 ekipažai iš septynių valstybių.
Į lyderio pozicijas bendroje įskaitoje ir N4 klasėje po pirmos ralio dienos išsiveržė Aleksejus Lukianukas, kuriam ant kulnų lipo du estų pilotai - S. Plangi ir T. Korge, tai pat ir su Latvijos licencija startavęs Rusijos sportininkas R4 klasės lyderis Vasilijus Griazinas bei latvis Janis Vorbojovas. Visiems buvo aišku, kad būtent šie sportininkai kovos dėl pergalės ir antrąją ralio dieną. Tačiau atsirado siurprizų, klaidų ir permainų ralio rezultatuose. Storas sniego sluoksnis ir didelės pusnys stipriai paveikė ralio rezultatus – bet kuris išslydimas iš trasos, faktiškai kainavo pasitraukimą iš kovos.
Pirmasis iš lyderių savo pozicijas prarado S. Plangi, kuris suklydo dvejuose greičio ruožuose ir prarado pusantros minutės. Jam iš paskos sekė ir Vasilijus Griazinas, kuris viename iš aštunto greičio ruožo posūkių tiesiog nėrė į vieną iš sniego sangrūdų ir nesugebėjo grįžti atgal į trasą.
Kitame greičio ruože T. Korge, stengdamasis prisivyti užtikrintai pirmaujantį Aleksejų Lukianuką, padarė panašią klaidą ir pasitraukė iš varžybų. Taigi prieš paskutinį ir lemiamą greičio ruožą lyderių penketuke buvo A. Lukianukas, J. Vorobjovas, D. Butvilas, A. Egle ir S. Plangi. Apie tarpusavio kovą galėjo galvoti tik paskutiniai trys pilotai, nes jų rezultatus bendroje įskaitoje skyrė mažiau nei dvylika sekundžių.
Paskutinis ruožas buvo nesėkmingas Janiui Vorobjovui, kuris patyrė avariją. Taigi Aleksejus Lukianukas iškovojo pergalę bendroje įskaitoje ir N4 klasėje, Dominikas Butvilas – pergalę R4 klasėje ir liko antras bendroje įskaitoje, o A. Egle ir S. Plangi pasidalijo likusias pjedestalo vietas N4 klasėje. R4 klasėje antrąją ir trečiąją vietas iškovojo lietuvių sportininkai Rokas Kvaraciejus ir Martynas Samuitis.
Kova A+ klasėje buvo labai apylygė dėl vietų bendroje įskaitoje – po pirmos ralio dienos lyderio pozicijas užėmė Martinas Svilis, iš paskos sekė Benediktas Vanagas, Ramūnas Čapkauskas, Vaidotas Žala ir Janis Berkis. Antrąją varžybų dieną įtempta kova vyko tarp paskutiniųjų trijų sportininkų. Antrosios ralio dienos greičio ruožai apvertė viską aukštyn kojomis – įklimpęs į sniegą pirmas iš kovos pasitraukė Janis Berkis. Jo klaidą pakartojo ir Martinas Svilis, tačiau Benediktas Vanagas buvo priverstas pasitraukti iš ralio dėl techninio defekto.
Lyderio pozicijas perėmė Čapkauskas, kuriam iš paskos sekė Žala, Mindaugas Daunoravičius ir Aleksandras Griva. Tuo momentu kai atrodė, kad rezultatuose pokyčių jau nebus, paskutiniame greičio ruože suklydo Vaidotas Žala, kurį aplankė šiame ralyje pasitaikiusi dažniausia problema – įklimpimas sniege išvažiuojant nuo trasos. Taigi ant pjedestalo lipo Čapkauskas, Daunoravičius ir Griva.
R2 klasės ekipažų sniego pusnys taip smarkiai nesutrikdė ir viso ralio metu trejetukas nesimainė – nepaprastai greitas buvo Ralfs Sirmacis ir labai stabilų važiavimą pademonstravo Emils Blūms ir Nauris Bruninieks. 2WD klasėje dominavo lietuvių sportininkai – pačioje ralio pradžioje lyderio pozicijas užėmė Mantvidas Repšys, tačiau antrąją dieną jį aplenkė šios klasės lietuvių favoritas Gintautas Šlepikas.
Išsiskiriantis šioje klasėje buvo aštuntasis greičio ruožas – 2WD lyderis prarado daugiau kaip devynias minutes, dėl ko ir neteko galimybės toliau tęsti kovą dėl pergalės. To pasekoje Repšys atgavo pirmąją vietą, kurią išsaugojo iki pat finišo. Antrąją vietą iškovojo Ignas Taletavičius, trečiąją Rusijos sportininkas Dmitrijus Nikončuks.
Ralis „Sarma 2013“ buvo Šiaurės Europos zonos Baltijos žiemos ralio čempionato paskutinysis etapas, taigi apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbti taurių laimėtojai – N4 klasėje trijų žiemos ralių bendroje įskaitoje nugalėtojas Rokas Kvaraciejus, antrąją vietą iškovojo Joana Survilaitė, R3 klasėje pergalės laurus nuskynė Mantvidas Repšys, o ant žemesnių pjedestalo laiptelio užlipo Ignas Taletavičius ir Gintautas Šlepikas.
Su ralio Sarma 2013 rezultatais galite susipažinti internetinėje svetainėje www.autorally.lv
D. Butvilas: ralyje reikia važiuoti iki paskutinio metro
- Ar jau spėjai pailsėti po „Sarma 2013“ ralio?
- Pailsėti dar nespėjau. Nors ralis tikrai nėra fiziškai sunkiausia sporto šaka, bet po varžybų nuovargis jaučiasi Įtampa, susikaupimas, šiek tiek išsekina psichologiškai, todėl dar kelias dienas jaučiuosi kaip ne savame kailyje.
- Kaip klostėsi ralio pradžia?
-Labai sunku rasti vieną teisingą epitetą varžyboms apibūdinti, bet jei pasakyti trumpai – šiame ralyje padarėme progresą . Pirmąją dieną padariau klaidą, kuri kainavo 15–20 sek., bet privertė dar labiau susikaupti: po jos, abu su šturmanu Renatu nebeklydome, ir iki pat finišo važiavome švariai. Tiesa, psichologiškai Sarmos ralis nebuvo lengvas. Starto sąraše tiek daug greitų sportininkų, kad net ir atsilikęs keliomis sekundėmis nuo lyderio, gali atsidurti dešimtuko pabaigoje – atstumai tarp greičiausiųjų labai maži. Nuo pat pirmųjų kilometrų jaučiau, kad dar negaliu važiuoti taip, kaip noriu, todėl pagrindinis tikslas tapo kuo greičiau adaptuotis prie esamų sąlygų ir pagreitėti, kol konkurentai nenurūko į priekį.
- Pirmąją dieną turėjai incidentą su žiūrovų automobiliu. Gal gali papasakoti, kaip viskas įvyko?
- Naktiniame greičio ruože pačioje greičiausioje ruožo vietoje, keli šimtai metrų už didelio tramplyno, padariau klaidą – ne taip išgirdau atstumą iki kito posūkio. Todėl nespėjau laiku sustabdyti. Tai supratau gan anksti, ir turėjau keletą pasirinkimų – arba važiuoti į dideles ledines sniego pūsnis, arba sukti į šalutinį keliuką, kuriame stovi žiūrovų automobiliai. Jeigu būčiau pasukęs pusnų link, ten ir būčiau pabaigęs ralį. Taigi pasirinkau šalutinį kelią. Žiūrovų mašinos buvo sustatytos taip arti trasos, kad sustoti iki jų neturėjau šansų. Keliukas toje vietoje pasitaikė itin siauras, todėl, jau beveik sustojus savo šonu stuktelėjau į žiūrovų mašiną. Smūgis buvo labai lengvas – atbulas grįžau į kelią ir tęsiau lenktynes! Žiūrovai negali pasitikėti vien organizatorių žymėjimais ir patys turėtų suprasti, kad taip stovėt yra labai nesaugu. Vertinant situaciją dabar, galiu pasakyti, kad viskas baigėsi dar labai laimingai.
- Antrąją dieną pradėjai bendroje įskaitoje užimdamas 10-ąją vietą. Kaip pavyko pasiekti tokį aukštą rezultatą ralio finiše?
- Dešimtoji vieta tikrai atrodė toli nuo tos, kurioje finišavome. Esminis dalykas ko mums reikėjo – greitėti ir išlaikyti stabilų tempą. Kaip matome, mums tai pavyko padaryti.
- Kada sužinojai apie lenktynes baigusius konkurentus? Ar tai tave paskatino dar labiau spausti ir siekti aukščiausio rezultato, ar kaip tik, matydamas tokius pavyzdžius, buvai atsargesnis?
- Dalį jų mačiau už trasos, o apie kelis sužinojau tik pamatęs rezultatus. Tiesą sakant, mano tempo tai nepaveikė – visą laiką buvo kažkas, kas kvėpavo į nugarą ir neleido atsipalaiduoti. Nors, tai ir buvo tarsi priminimas, kad klaidą padaryti itin paprasta ir reikia dar atsakingiau ir švariau važiuoti.
- Kada sužinojai apie pasiektą rezultatą ir kiek tai tau buvo pačiam netikėta?
- Taip, paskutiniame greičio ruože iškovota antroji vieta buvo šiek tiek netikėta. Tai puikus priminimas man pačiam, kad ralyje reikia važiuoti iki paskutinio metro, nes kiekvienas gali ir daro klaidas, o laimės tas, kuris padarys priešpaskutinę klaidą.
- Kaip vertini kitų finišavusių lenktynininkų pasirodymą?
- Vertinu puikiai. Labai džiaugiuosi kitų sportininkų pasiekimais, pirmajame dešimtuke Lietuvos lenktynininkų daugiausiai, o ir ir klasių nugalėtojų tarp viename ašimi varomų automobilių turime ne vieną. Skeptikai iš lietuvių tokių gerų rezultatų nesitikėjo, o aš džiaugiuos, kad kartu mes visi įrodėme, kad galime būti greiti ne tik savo trasose.
- Ar automobilis nukentėjo šiame ralyje?
- Automobilis visiškai sveikas. Yra tik keletas kosmetinių pažeidimų, kurie yra normali ralio dalis. Galiniu bamperiu kartas nuo karto turi atsiremti į pusnį.
- Kokius įvardintum ralio Lietuvoje ir Latvijoje skirtumus?
- Pagrindinis skirtumas tas, kad Latvijos raliai susilaukia daug sportininkų iš svečių šalių, įdomi konkurencija sukuria gerą atmosferą ir į tokius ralius norisi grįžti. Konkrečiai šiame ralyje prie visko prisidėjo dar ir geros oro sąlygos, tiesiog tobulas žieminis ralis.
- Ar daug buvo žiūrovų iš Lietuvos?
- Taip, mačiau daug trispalvių šalia trasos! Tai labai padeda ir skatina nesustoti, greitėti. Žaviuosi ralio fanų pasiryžimu ir užsidegimu. Faktas, kad žmonės iš taip toli atvyksta palaikyti savo tautiečių suteikia jėgų. Ačiū visiems, kurie už mus sirgo, linkėjo ir linki sekmės!
